Laisvė ir demokratija

Kas yra demokratija ir kokios jos sąsajos su laisve?

Šiuo klausimu daug diskutuoja ne tik politikai, bet ir filosofai, sociologai, teisės žinovai, mokslininkai. Pabandykime ir mes nustatyti, kokie yra demokratijos pagrindai ir sąsajos su laisve. Pamėgink apibrėžti, kokie yra demokratijos ir laisvės derinimo principai, koks turėtų būti filosofų ir politikų vaidmuo visuomenėje.

1 užduotis. Filosofų minčių papildymas. Tai prasmingo klausymo gebėjimų gerinimo metodas, mokantis papildyti žymių filosofų tekstus ir susieti juos su įsimintinais vaizdiniais: įsivaizduoti filosofą ar politiką, kuriems galima taikyti šiuos žodžius, parašyti patarimų.

2 užduotis. „Teisingos valstybės idėja“. Šis mokymosi metodas padeda mokiniams įžvelgti tekstų ir sąvokų dėsningumus bei struktūrą: Platono idealios valstybės ir S. Šalkauskio pilnutinės demokratijos, schemiškai pavaizduoti savo teisingos valstybės modelį.

3 užduotis. Dialogas „Laisvė ir korupcija demokratinėje visuomenėje“. Tai abipusio mokymosi metodas kreipiant dėmesį į praktinę visuomenėje egzistuojančią problemą ir skatinant kūrybinę partnerystę: mokiniai padeda vienas kitam ieškoti idėjų ir originalių sprendimų.

1 užduotis (lengva). Laisvės ir teisingumo pavyzdžiai. Tai sąvokų nagrinėjimo metodas, pagrįstas logine laisvės (nelaisvės) ir teisingumo (neteisingumo) pavyzdžių analize pateikiant apibendrintą apibrėžtį.

2 užduotis (vidutiniška). Moralinės dilemos sprendimas. Tai individualus sprendimų metodas, kurį taikydami mokiniai pagal etinius kriterijus ir vertybes įvertina padėtį, alternatyvas, argumentuoja ir priima pagrįstą, tinkamiausią arba geriausiai atitinkantį pateiktus kriterijus sprendimą.

3 užduotis (sunki). Dialogas – akademinė kontroversija. Tai tarpasmeninis diskusijos metodas, skirtas bendrumo jausmui su visuomene, tarpusavio pagarbai esant skirtingoms pažiūroms ir solidarumui ugdyti.

Nesileisiu į šnekas apie prasimanytas valdovų savybes, bet laikysiuosi tikrovės ir pasakysiu, jog visi žmonės, apie kuriuos kalbame, ir ypač valdovai – kadangi jie aukštesni už kitus – turi tam tikrų savybių, dėl kurių yra giriami arba peikiami. Vienas laikomas dosniu, kitas šykščiu, – toskaniškai sakant, nes mūsiškai kalbant godus reiškia dar ir grobuoniškumą, o šykščiu vadinamas žmogus, gailintis savo gero. 

Stasys Šalkauskis (1886-1941) gimė ir augo gausioje valstietiškai-bajoriškoje šeimoje (4), kuri perėmė abiejų šių luomų privalumus, bet išvengė jų trūkumų. Jo tėvas kilęs iš lietuvių laisvųjų valstiečių šeimos, turėjusios ūkį netoli Joniškio. St.Šalkauskio senelis Petras buvo protingas ir teisingas žmogus „linkęs logiškai galvoti ir savo jausmus pajungti intelektui ir valiai“. Visus savo vaikus leidęs į mokslus.

Apmąstant šiuolaikinę Lietuvos politinę tikrovę, jos realijas ir perspektyvas, nepelnytai liko užmirštas tarpukario Lietuvos, nacių okupacijos metų ir išeivijos politinės minties palikimas. Jis buvo besugrįžtąs Atgimimo metais.

Vienas iš pilnutinės demokratijos kūrėjų ir įkvėpėjų buvo prof. Stasys Šalkauskis (1896-1941).

V. Gustainis buvo ne tik žurnalistas, bet ir diplomatas. Su šia misija jis buvo paskirtas ir į Varšuvą, kada pietinę dalį Lietuvos buvo okupavę lenkai. Neturėdama diplomatinių ryšių su Lenkija, oficialiai nepripažindama Vilniaus užgrobimo ir būtiniausiais klausimais kontaktuodama per šalių pasiuntinius Rygoje, Lietuvos vadovybė vis dėlto neprieštaravo Lenkijos žurnalistų atvykimui. Lenkai šia proga pasinaudojo. Lietuvoje dirbo...

Siekiant geriau perteikti šią teoriją, reikia vartoti politinių reikalavimų ir politinių teiginių kalbą... Mūsų klausimą turime išreikšti veikiau šitaip: Ko mums reikia iš valstybės? Ką siūlome kaip teisėtą valstybės veiklos tikslą? O siekdami suprasti, kokie yra mūsų pamatiniai politiniai reikalavimai, galime paklausti: Kodėl teikiame pirmenybę gyvenimui gerai sutvarkytoje valstybėje, o ne gyvenimui be valstybės, t.y. anarchijai?

T. Sodeika, J. Baranova. Filosofija XI- XII klasėms. Vilnius, Tyto alba, 2002, p. 353-355.

Atsakyk į keletą klausimų ir pasitikrinsi / įsivertinsi temos supratimą.