is desktop
Titulinis
Tematika: Išminties meilė
Tema: Laisvė ir demokratija

Laisvė ir demokratija

Koks yra pagrindinis demokratijos principas? Kokiomis vertybėmis remiasi demokratiška valstybė? Kodėl tau tai turėtų rūpėti? Nes tu gali veikti valstybės gyvenimą, jos (ir savo joje!) ateitį. Arba gali nepasinaudoti šia savo teise.

Mokymosi objektai:

258-3bbc33fd5610df8b8c5353c4e3a44b60.jpg
Laisvė ir demokratija. Demonstracinis objektas

Kas yra demokratija ir kokios jos sąsajos su laisve?

Šiuo klausimu daug diskutuoja ne tik politikai, bet ir filosofai, sociologai, teisės žinovai, mokslininkai. Pabandykime ir mes nustatyti, kokie yra demokratijos pagrindai ir sąsajos su laisve. Pamėgink apibrėžti, kokie yra demokratijos ir laisvės derinimo principai, koks turėtų būti filosofų ir politikų vaidmuo visuomenėje.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 1055386
Laisvė ir demokratija. Kūrybinės užduotys

1 užduotis. Filosofų minčių papildymas. Tai prasmingo klausymo gebėjimų gerinimo metodas, mokantis papildyti žymių filosofų tekstus ir susieti juos su įsimintinais vaizdiniais: įsivaizduoti filosofą ar politiką, kuriems galima taikyti šiuos žodžius, parašyti patarimų.

2 užduotis. „Teisingos valstybės idėja“. Šis mokymosi metodas padeda mokiniams įžvelgti tekstų ir sąvokų dėsningumus bei struktūrą: Platono idealios valstybės ir S. Šalkauskio pilnutinės demokratijos, schemiškai pavaizduoti savo teisingos valstybės modelį.

3 užduotis. Dialogas „Laisvė ir korupcija demokratinėje visuomenėje“. Tai abipusio mokymosi metodas kreipiant dėmesį į praktinę visuomenėje egzistuojančią problemą ir skatinant kūrybinę partnerystę: mokiniai padeda vienas kitam ieškoti idėjų ir originalių sprendimų.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 1055369
Laisvė ir demokratija. Kritinio mąstymo užduotys

1 užduotis (lengva). Laisvės ir teisingumo pavyzdžiai. Tai sąvokų nagrinėjimo metodas, pagrįstas logine laisvės (nelaisvės) ir teisingumo (neteisingumo) pavyzdžių analize pateikiant apibendrintą apibrėžtį.

2 užduotis (vidutiniška). Moralinės dilemos sprendimas. Tai individualus sprendimų metodas, kurį taikydami mokiniai pagal etinius kriterijus ir vertybes įvertina padėtį, alternatyvas, argumentuoja ir priima pagrįstą, tinkamiausią arba geriausiai atitinkantį pateiktus kriterijus sprendimą.

3 užduotis (sunki). Dialogas – akademinė kontroversija. Tai tarpasmeninis diskusijos metodas, skirtas bendrumo jausmui su visuomene, tarpusavio pagarbai esant skirtingoms pažiūroms ir solidarumui ugdyti.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 1055369
Nikolas Makiavelis. Valdovas. Papildomi skaitiniai

Nesileisiu į šnekas apie prasimanytas valdovų savybes, bet laikysiuosi tikrovės ir pasakysiu, jog visi žmonės, apie kuriuos kalbame, ir ypač valdovai – kadangi jie aukštesni už kitus – turi tam tikrų savybių, dėl kurių yra giriami arba peikiami. Vienas laikomas dosniu, kitas šykščiu, – toskaniškai sakant, nes mūsiškai kalbant godus reiškia dar ir grobuoniškumą, o šykščiu vadinamas žmogus, gailintis savo gero. 

Atsisiųsti Peržiūrėta: 1055369
Stasys Šalkauskis, jo asmenybė ir politinės pažiūros. Papildomi skaitiniai

Stasys Šalkauskis (1886-1941) gimė ir augo gausioje valstietiškai-bajoriškoje šeimoje (4), kuri perėmė abiejų šių luomų privalumus, bet išvengė jų trūkumų. Jo tėvas kilęs iš lietuvių laisvųjų valstiečių šeimos, turėjusios ūkį netoli Joniškio. St.Šalkauskio senelis Petras buvo protingas ir teisingas žmogus „linkęs logiškai galvoti ir savo jausmus pajungti intelektui ir valiai“. Visus savo vaikus leidęs į mokslus.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 1055369
Pilnutinė demokratija: Stasio Šalkauskio politinės filosofijos palikimas. Papildomi skaitiniai

Apmąstant šiuolaikinę Lietuvos politinę tikrovę, jos realijas ir perspektyvas, nepelnytai liko užmirštas tarpukario Lietuvos, nacių okupacijos metų ir išeivijos politinės minties palikimas. Jis buvo besugrįžtąs Atgimimo metais.

Vienas iš pilnutinės demokratijos kūrėjų ir įkvėpėjų buvo prof. Stasys Šalkauskis (1896-1941).

Atsisiųsti Peržiūrėta: 1055369
Valentinas Gustainis. Biografija. Papildomi skaitiniai

V. Gustainis buvo ne tik žurnalistas, bet ir diplomatas. Su šia misija jis buvo paskirtas ir į Varšuvą, kada pietinę dalį Lietuvos buvo okupavę lenkai. Neturėdama diplomatinių ryšių su Lenkija, oficialiai nepripažindama Vilniaus užgrobimo ir būtiniausiais klausimais kontaktuodama per šalių pasiuntinius Rygoje, Lietuvos vadovybė vis dėlto neprieštaravo Lenkijos žurnalistų atvykimui. Lenkai šia proga pasinaudojo. Lietuvoje dirbo...

Atsisiųsti Peržiūrėta: 1055369
Racionalus politikas. Karlas Raimundas Poperis. Papildomi skaitiniai

Siekiant geriau perteikti šią teoriją, reikia vartoti politinių reikalavimų ir politinių teiginių kalbą... Mūsų klausimą turime išreikšti veikiau šitaip: Ko mums reikia iš valstybės? Ką siūlome kaip teisėtą valstybės veiklos tikslą? O siekdami suprasti, kokie yra mūsų pamatiniai politiniai reikalavimai, galime paklausti: Kodėl teikiame pirmenybę gyvenimui gerai sutvarkytoje valstybėje, o ne gyvenimui be valstybės, t.y. anarchijai?

T. Sodeika, J. Baranova. Filosofija XI- XII klasėms. Vilnius, Tyto alba, 2002, p. 353-355.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 1055369
t_258-59ba022367d971fb099d43cbf1017ddc.jpg
Pasitikrink ir įsivertink. Įsivertinimas

Atsakyk į keletą klausimų ir pasitikrinsi / įsivertinsi temos supratimą.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 1055386