- Titulinis
- Visos temos
Visos temos
Ekologinė etika (pagal Č. Kalendą)
Šiandien mūsų, žmonių, yra per 7 milijardus. Jei išsivysčiusios pasaulio šalys ir toliau vartos tokiais mastais kaip dabar, po poros dešimtmečių, norint patenkinti savo poreikius, mums prireiks antros Žemės. Ar tai galima pakeisti? Žinoma! Viskas prasideda nuo idėjos. Išgirsk, ką apie tai mano filosofas Česlovas Kalenda.
Laisvė ir moralė
Tarkim, aš laisvas ir tu laisvas. Onutė irgi laisva. Tarkim, mokytoja paprašo išnešti iš klasės šiukšles. Visi trys šiuo metu, žinoma, turime svarbesnių reikalų. Jei sutiksiu, ar mano laisvė virs nelaisve? O gal priešingai? Ir kaip vadinasi tas tylus balselis, kuris pasigirsta visuomet, kai tik planuoju pasielgti kaip kiaulė (atsiprašau nekalto gyvūno)?..
Laisvės rūšys
Turbūt jau pastebėjai, kad nauji kedai nesuteikia tau daugiau laisvės, nors taip žadėjo jų reklama. Ir supranti, kad priežastis ne jų spalva ar modelis. Laisvė yra kažkas kita. Pasižiūrėkim, iš ko ji susideda?
Sąžinė ir dorovė
Kai žiūri į anatominius žmogaus piešinius, sąžinės neišvysi. Ir vis dėlto ją tikrai kiekvienas turime: kas gi mums neleidžia nurimti, kol neištaisome kitam padarytos skriaudos? Kas pataria rinktis tegu ir sunkesnį, bet teisingą sprendimą? Sąžinės balsas kalba tyliai. Mūsų užduotis – išmokti ir garsiausiame triukšme jį išgirsti. Nes sąžinė rodo kryptį. Visuomet – į šviesos pusę.
Atsakomybė
Už ką renkuosi būti atsakingas? Tik už save? Ar ir už tai, kas vyksta mano gatvėje? O gal už visą pasaulį? Atsakomybė gali virsti pančiais, jeigu jos kratomės. Ji gali dovanoti laisvės jausmą: esu atsakingas, vadinasi, brandus, pajėgus tuo pasirūpinti, nuo manęs priklauso, kaip viskas vyks. Būti atsakingam, vadinasi, būti susijusiam. Su savimi, su situacija, su kitais, su pasauliu.
Laisvė ir demokratija
Koks yra pagrindinis demokratijos principas? Kokiomis vertybėmis remiasi demokratiška valstybė? Kodėl tau tai turėtų rūpėti? Nes tu gali veikti valstybės gyvenimą, jos (ir savo joje!) ateitį. Arba gali nepasinaudoti šia savo teise.
Žmogus - projektas
Ką tau reiškia būti žmogumi? Ką tai reiškė praeities išminčiams – Senekai, Epikūrui, Budai? Iš tikrųjų mes, žmonės, galime nuolatos save kurti. Kaip įdomu! Tik nuo ko pradėti? Užsimerk ir pamėgink įsivaizduoti, kokiu žmogumi norėtum tapti. Pasidalink savo mintimis su draugu ar drauge. Ženk žingsniuką tikslo link. O rytoj – antrą.
Išmintis (pagal A. Šliogerį)
Kam reikalinga išmintis? Galbūt ir be jos galime puikiai apsieiti? Žinoma, galime. Tačiau tuomet gyvensime skurdesnį, ne tokį sąmoningą gyvenimą. Būsime labiau priklausomi nuo išorinių aplinkybių, kitų žmonių nuomonių, klaidžiosime atspindžių labirintuose, šliaušime formų paviršiumi. Išmintis padeda įžvelgti ir suvokti tikrąją daiktų ir reiškinių esmę. Tai suteikia ramybės ir pasitikėjimo gyvenimo procesais jausmą ir padeda rasti savo vietą visatoje.
Laimė (pagal J. Baranovą-Rubavičienę)
Linkime laimės vieni kitiems, trokštame laimės sau. Kai mūsų paklausia, kas yra laimė, dažnai pasigirsta patys įvairiausi atsakymai. Galbūt yra daug laimių?.. Norime būtinai patirti laimę. Tačiau kur jos ieškoti? Filosofai pataria atsigręžti į savo sielą. Laimė paslaptingu būdu susijusi su gebėjimu džiaugtis. Taigi, ar moki džiaugtis?
Tolerancija (pagal L. Donskį)
Yra žmonių, sakančių, kad tolerancija – tai tiesiog abejingumas. Jei patyrinėsime reiškinį atidžiau, matysime, kad šios dvi nuostatos viena kitai prieštarauja. Filosofas L. Donskis primena apie tolerancijos tradicijos šaknis: pakantumas kaip vertybė visų pirma įsitvirtino Nyderlanduose 17 amžiuje. Tolerancijos idėja gimė neabejingų žmonių širdyse ir protuose: visų pirma ji buvo skirta vyrams ir moterims, persekiotiems dėl savo tikėjimo ar pažiūrų, apginti. Sunku tam nepritarti, ar ne?
