1 užduotis. Sudominkite mokinius. Pasakykite, kad Jūs skaitysite mąstytojų citatas garsiai, o mokiniai turės mintyse įsivaizduoti žmogų, kuriam tie žodžiai tinka. Pasiūlykite užsimerkti. Lėtai, derama intonacija skaitykite kiekvieną teksto ištrauką po du kartus. Pirmą kartą mokiniai tegul tik klausosi ir stengiasi suprasti esmę, o klausydamiesi antrą kartą tegul atsimerkia ir parašo kiekvienos citatos pabaigą. Mokiniai gali susiskirstyti poromis ir peržvelgti užduoties lapus, aptarti savo citatų pabaigas ir pasidalyti nuomonėmis apie jas. Užduokite du keturis klausimus, susijusius su citatų reikšme ar sąvokomis, filosofų ar politikų vaidmenimis. Dabar mokiniai gali patys rasti autentiškas filosofų citatas papildomuose skaitiniuose. Pasiūlykite pagal tekstų ištraukas trumpai išdėstyti asmeninę nuomonę, kokie turi būti filosofai ir politikai, jų santykiai.
2 užduotis. Paskatinkite mokinius pamąstyti apie ateities valstybę ir paklauskite, kokią jie įsivaizduoja Lietuvą, pvz., po 20 ar daugiau metų. Pabrėžkite, kad naudinga naudotis praeities amžių informacijos šaltiniais norint padaryti išvadas apie ateitį (remiantis analogijomis). Tegul mokiniai išanalizuoja pateiktus informacijos šaltinius: Platono ir S. Šalkauskio skaitinius, kad suprastų teisingos valstybės idėją. Padėkite mokiniams naudojantis schema išsiaiškinti valstybės modelio struktūrą (o ne detales). Tegul jie užpildo specialią shemą. Pasiūlykite apibendrinti ir pritaikyti įgytas žinias apie Platono įsivaizduotą idealią valstybę ir S. Šalkauskio pilnutinę demokratiją ir pagal analogiją sukurti įdomų aprašymą, kaip ateityje funkcionuos teisinga valstybė. Tada mokiniai aptaria savo darbus poromis, mažomis grupėmis arba visa klasė drauge.
3 užduotis. Suskirstykite mokinius į filosofų ir politikų poras. Tegul susiburia visi „filosofai“ (nepamirškite: kiekvienas mokinys gali būti filosofas) ir bendromis jėgomis suformuluoja aktualią demokratinės visuomenės problemą, be to, sugalvoja linkėjimų, kurie, jų manymu, padėtų politikams įveikti problemas (1–2 užduoties žingsniai). Tada mokiniai dirba poromis. Vienas partneris („politikas“) pradeda spręsti iškeltą problemą garsiai dėstydamas ir rašydamas mintis dialogo lange, o kitas imasi idealisto filosofo vaidmens. Jis ragina „politiką“ apsvarstyti idėjas, fantazuoti (3 žingsnis), garsiai mąstyti, atidžiai skaito jo parašytas mintis ir taikydamas „filosofų“ pasitarime įgytas žinias duoda patarimų (linkėjimų), kad nukreiptų partnerio mąstymą reikiama kūrybine linkme. Išsprendę problemą partneriai įvertina priimto sprendimo privalumus, kliūtis, įgyvendinimo planą (4, 5, 6 žingsniai) ir gali apsikeisti vaidmenimis – imtis kitos problemos sprendimo.