Gyvenimo prasmė

Aptardami filmo „Skafandras ir drugelis“ ištraukas ir analizuodami filosofinius tekstus mokiniai supras, kodėl kyla gyvenimo prasmės klausimas ir kuo jis skiriasi nuo kasdienių, praktinių klausimų. Bandydami apibrėžti, kas yra gyvenimo prasmė ir tikslas, mokiniai gali mąstyti įvairiai: prasmė kaip santykis su gamta; kaip dvasios ir kūno sveikata; kaip asmens savikūra; kaip artimųjų gerovė; kaip žmogaus kūryba; kaip tikėjimas ir kaip tarnystė. Mokiniai skatinami apmąstyti, kokių minčių apie gyvenimo prasmę jiems kelia šis mokymosi objektas.

1 užduotis. Savęs vertinimas. Mokiniai apibūdins ir parašys asmenines savybes (privalumus ir trūkumus, charakterį, santykius su draugais, mokytojais...), nuspręs, kurias iš jų reikia tobulinti. Naudojama „Lotoso žiedo“ diagrama

2 užduotis. Esė kūrimas. Mokiniai susipažins su trimis esė rašymo strategijomis ir taikydami vieną iš jų išdėstys savo mintis tema „Kodėl aš pats esu didžiausia paslaptis visatos slėpinių?“ (V. Mačernis).

3 užduotis. Dialogas apie filmą „Skafandras ir drugelis“. Mokiniai įsivaizduos, kad dalyvauja televizijos laidoje, pasidalins savo mintimis naudodami dialogo įrankį ir plėtos pokalbį tema „Kančia – tai gyvenimo pamoka?“ ir vaizdo įrašą pristatys klasei.

1 užduotis (lengva). Gyvenimo tikslų seka. Pagal pateiktą schemą mokiniai apgalvos dvylika žingsnių, kaip įgyvendinti savo gyvenimo tikslus, ir tuos žingsnius surašys į schemą.

2 užduotis (vidutiniška). Holistinė asmenybės sąvokos analizė. Mokiniai pagrįs etikos principą, kad žmogus kaip asmuo (net ir būdamas neįgalus) yra ne daiktas ir ne vien priemonė, o tikslas pats savaime. Į šį kategorinį imperatyvą mokiniai pažvelgs pro žalius-psichologinius, juodus-pedagoginius, raudonus-emocinius, mėlynus-filosofinius „akinius“ .

3 užduotis (sunki). Dilemos sprendimas. Mokiniai apmąstys S. Kierkegoro tezę Aš kovoju... už Arba – Arba. Tai yra lobis, kurį aš ketinu palikti tiems, kuriuos myliu šiame pasaulyje... Tasai lobis yra paslėptas Tavo paties viduje ir susies ją su filmo herojumi Ž. D. Boby. Dilemos sprendimo galimybes aprašys tinkamuose laukuose. Atsakymus pagrįs remdamiesi gamtiškumo, humanizmo ar tikėjimo prasmės pakopų logika (pagal A. Anzenbacherį).

Žmogaus gyvenime būna momentų, kai empiristinės teorijos netinka suprasti ir paaiškinti pagrindines žmogaus problemas. Kartais lemia ne teoriniai samprotavimai, bet laisvas ir atsakingas apsisprendimas. 

„Įkalintas Sokratas“. Pagrindinę problemą, su kuria susiduria empiriniai bandymai suprasti ir paaiškinti žmogaus praktiką, galime iliustruoti įvaizdžiu iš Platono dialogo „Faidonas“. Sokratas uždarytas kalėjime. Netrukus jam teks išgerti nuodų taurę. Paskutines valandas jis leidžia šnekučiuodamas filosofinėmis temomis su draugais (Arno Anzenbacheris. Etikos įvadas, Vilnius, Aidai, 1995, p. 39-41).

...Svarbiausia filosofijos problema - gyvenimo prasmės klausimas. Tas klausimas kyla dėl to, kad pasaulis esąs nesuprantamas ir priešiškas, kasdienybė monotoniška, o laiko tėkmė artina mirtį. Pasaulis, neatsiveriantis žmogui, - tai ,,absurdo pasaulis“. ... Legendinis Sizifas, dievų nubaustas dirbti beprasmį darbą – ritinti į kalną akmenį, kuris visą laiką nurieda žemyn, yra tipiškas ,,absurdo herojus“. Tačiau Sizifas – maištininkas, jis suvokia savo gyvenimo absurdiškumą ir išdidžiai pakelia jam tekusią lemtį (Filosofinės etikos chrestomatija XI-XII klasei. Sud. J. Baranova, Vilnius, Alma littera, 1999, p. 129-132).

Atsakyk į keletą klausimų ir pasitikrinsi / įsivertinsi temos supratimą.