Žmogus - projektas

„Kas yra žmogus?“ Pasvarstyk kartu su įvairių amžių mąstytojais, palygink egzistencialistų ir antikos filosofų (stoikų, epikūristų) bei Rytų išminčių (budistų, konfucionistų) etinę laikyseną. Šių filosofų mintys skatina tobulinti savo sielą, ieškoti gyvenimo džiaugsmo, darnos paties žmogaus viduje. Jaunas žmogus pats projektuoja savo ateitį, todėl svarbu suvokti, kas tikra: dora, garbingumas, orumas, meilė, o karjera ir šlovė gali būti laikina.

1 užduotis. Mano gyvenimo moto. Taikant šį metodą mokymasis tampa interaktyvus, lengvai įsimenamas, atitinka mokinių mąstymo lygį. Mokiniai sukuria savo frazę, kuria galėtų vadovautis įvairiose situacijose, ir bando atspėti, kas yra kitų aforizmų autoriai.

2 užduotis. Asmenybės tobulėjimo žingsniai. Šis metodas padeda mokiniams įsivaizduoti aiškią veiksmų seką pagal tris gebėjimų ir pasirengimo lygius, padeda užsibrėžti prasmingus tikslus, įsivertinti gerėjančią kompetenciją.

3 užduotis. Kino filmo interpretacija egzistenciniu požiūriu: Kas yra žmogus? Taikydami šį metodą mokiniai mokosi kokybiškai interpretuoti, įžvelgti „daugiasluoksnę struktūrą“. Peržiūrėję Larso von Triero filmą „Dogvilis“ mokiniai parašys esė susiedami ją su filosofiniu tekstu (Ž. P. Sartro, J. Girniaus) arba recenziją pagal pateiktas gaires, apibūdins įvairius turinio aspektus ir kino kalbos elementus.

1 užduotis (lengva). Kilnaus žmogaus savybės pagal Rytų ir Vakarų išminčius. Taikydami šį mokymosi metodą mokiniai apibūdina Konfucijaus ir Senekos išskirtus kilnaus žmogaus bruožus, lygina juos pagal kriterijus ir nustato panašumus – tobulintinas savybes, vertas pagarbos abiejose kultūrose.

2 užduotis (vidutiniška). Skaitymas ieškant prasmės: Džovanis Piko dela Mirandola Kalba apie žmogaus orumą. Tai mokymosi metodas, kurį taikant vartojami filosofiniai teiginiai, padedantys surasti ir įvertinti argumentus, suformuluoti apgalvotą paaiškinimą, kas yra žmogus.

3 užduotis (sunki). Dialogas – akademinė kontroversija. Tai tarpasmeninis diskusijos metodas, skirtas tarpusavio pagarbai, esant skirtingoms pasaulėžiūroms, ir kritiniam mąstymui ugdyti. Pasiskirstę poromis mokiniai apsvarsto žmogaus egzistencijos problemą, remdamiesi Ž. P. Sartro straipsniu Egzistencializmas yra humanizmas, stengiasi apginti skirtingus požiūrius.

Dar ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu budizmas smarkiai keitėsi ir šakojosi, tas pats vyksta ir dabar. Kai kuriose Pietryčių Azijos šalyse, pavyzdžiui, Birmoje ir Šri Lankoje, buvo netgi mėginama suderinti budizmą su marksizmu. 1940 m. pabaigoje Birmos ministras pirmininkas U Nu paskelbė savąją „socialistinio budizmo“ teoriją. Pagal šią teoriją privatinė nuosavybė...

Protėvių garbinimo apeigos Kinijoje savo šaknimis siekia Čou dinastiją (1122–325 pr. Kr.), mokydamas vaikus paklusnumo tėvams, aiškindamas, kad tėvus ir vyresniuosius pridera gerbti ir gaubti rūpesčiu, kol jie gyvi būna. Žinoma, pagarbos pridera neužmiršti ir po tėvų mirties. Pagal kinų tikėjimą po mirties mirusiojo protėvio siela būna trijose vietose. Viena sielos dalis eina į dangų, antroji pasilieka kape, priima pašventinimus bei pagarbinimus, o trečioji esti atminimo lentelėje arba relikvinėje.

Daugelis, nors ir vartoja šį žodį, – paaiškinti jo negalėtų, kadangi šiandien yra madinga pavadinti egzistencialistu ir muziką, ir menininką. Vienas „Klarte“ („Clartés“) reporteris pasirašinėja „Egzistencialistas“; apskritai šis žodis šiandien taip plačiai pritaikomas ir toks talpus, kad iš viso jis jau nieko nebereiškia. Atrodo, kad, nesant avangardistinės doktrinos, analogiškos siurrealistinei, žmonės metasi prie šios filosofijos, ištroškę sensacijų ir pakitimų. Tačiau šioje sferoje egzistencializmas...

Žmogus kaip „egzistencija“. - Ne tik kasdienėje kalboje, bet ir tradicinėje filosofų terminijoje „egzistencijos“ žodžiu buvo manomas buvimas. Užtat šis žodis buvo lygiai taikomas visam, kas yra: Absoliutinei būčiai ir kūrinių pasauliui, žmogui ir kitiems padarams. Tuo tarpu tie šių dienų filosofai, kurie patys vadinasi ar yra vadinami egzistencialistais, egzistencijos terminą išskirtinai taiko tik žmogui.

Romos stoikas SENEKA moko savo jaunąjį draugą Lucilijų labiau vertinti garbę nei malonumą. Stoikų išminčius - orus ir išdidus.

„Man iki šiol nebuvo lemta sutikti išminčiaus. Kad bent sutikčiau kilnų žmogų, ir tuo apsidžiaugčiau“, - sakė kinų išminčius KONFUCIJUS. Jis aiškina, jog humaniškumas ir kilnumas ugdomi ritualais.

(Filosofinės etikos chrestomatija XI-XII klasei. Sudarė ir komentarus parašė Jūratė Baranova, Vilnius, Alma littera, 1999, p. 28-33).

Atsakyk į keletą klausimų ir pasitikrinsi / įsivertinsi temos supratimą.