Laimė (pagal J. Baranovą-Rubavičienę)

Šis mokymosi objektas skatina susimąstyti, kokią prasmę moraliniame gyvenime įgauna laimė. Nagrinėjama laimės, kaip aukščiausiojo gėrio, samprata pradedant graikų eudemonija, hedonizmu, stoicizmu ir baigiant britų utilitarine ir amerikiečių pragmatine laimės interpretacija. Mokiniai kviečiami diskutuoti apie laimę su profesore, filosofijos mokslų daktare Jūrate Baranova-Rubavičiene.

1 užduotis. Gyvenimo atvejų pavyzdžių kūrimas. Šis metodas padeda gerinti suvokimo ir žinių taikymo gebėjimus. Interpretuojant filosofų citatas etinė laimės sąvoka paverčiama vaizdinga gyvenimo istorija, susijusia su konkrečia žmogaus veikla.

2 užduotis. Dialogo ir laimės apibrėžties kūrimas. Tai tarpasmeninis mokymosi metodas, kurį taikydami mokiniai užduoda klausimų ir pateikia savo atsakymus dialogo pašnekovui, juos apibendrina ir drauge sukuria praktinę „laimės barometro“ apibrėžtį.

3 užduotis. Filosofinė esė laimės tema. Mokiniai susipažįsta su trimis esė rašymo strategijomis. Taikydami vieną iš jų ir remdamiesi filosofijos klasikų citatomis sukuria vaizdingą pasakojimą apie laimę.

1 užduotis (lengva). Laiškas bendraamžiui: Ar laimingas žmogus gali būti cinikas? Tai tarpasmeninis metodas, pagrįstas natūraliu gebėjimu komunikuoti, remiantis dviejų sąvokų tipiškų ir netipiškų pavyzdžių analize.

2 užduotis (vidutiniška). Lyginimas: du filosofai – Aristotelis ir F. Nyčė. Taikydami šį mokymosi metodą mokiniai atlieka lyginamąją filosofinių tekstų analizę, remdamiesi kriterijais apibūdina kiekvieną požiūrį, nustato jų panašumus ir skirtumus.

3 užduotis (sunki). Išvadų darymas: laimės sampratos dvilypumas, jos prasmė ir grėsmė. Tai prasmingo skaitymo metodas, kurį taikydami mokiniai remiasi filosofo F. Nyčės (arba Aristotelio, I. Kanto) teiginiais, padedančiais rasti tinkamą citatą, įvertinti argumentus, padaryti apgalvotas išvadas.

Laimės, kaip ir laisvės siekimas taip pat gali įprasminti gyvenimą. Etika, kuri laimę laiko aukščiausiu gėriu vadinama eudaimonistine. Skyriuje „Laimė“ Jūs susitiksite su pagrindiniais eudaimonistais, įėjusiais į etikos istoriją: Aristoteliu, Tomu Akviniečiu, utilitaristais Džeremiu Bentamu ir Džonu Stiuartu Miliu (J. Baranova. Filosofinė etika: prasmė ir laisvė.  XII kl. V.: Alma litera. 2004 m.)

Atsakyk į keletą klausimų ir pasitikrinsi / įsivertinsi temos supratimą.