1 užduotis. Parašykite dvi sąvokas (laisvė ir teisingumas), kurias mokiniai turėtų išanalizuoti. Paklauskite: Kas yra laisvė? Kas yra teisingumas? Ką reiškia būdvardžiai „laisvas“ ir „teisingas“ kalbant apie žmogų? Kokie poelgiai rodo, kad žmogus yra nelaisvas ar neteisingas? Tada paprašykite mokinių parašyti lentelėje laisvės ir teisingumo, nelaisvės ir neteisingumo pavyzdžių. Tegul mokiniai poromis aptaria šias logines galimybes: pvz., teisingas – laisvas; neteisingas – laisvas; teisingas – nelaisvas; neteisingas – nelaisvas (žmogus). Paklauskite mokinių, kas sieja poelgius, prie kurių parašyta „laisvė“, ir kuo jie skiriasi nuo poelgių, prie kurių parašyta „teisingumas“. Tegul mokiniai apibendrina ir padaro išvadą. Pasiūlykite visai klasei aptarti lasvės ir teisingumo apibrėžtis.
2 užduotis. Nagrinėjama moralinė dilema. Pasakykite mokiniams mokymosi tikslą: laisvoje ir demokratinėje visuomenėje svarbu išsiugdyti gebėjimą pačiam mąstyti ir priimti teisingus sprendimus. Parašykite lentoje sąvoką moralinė dilema ir ją paaiškinkite: tai lygiavertis vertybinis pasirinkimas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Kad sudomintumėte mokinius, paraginkite prisiminti atvejį, kada jiems teko patiems apsispręsti sudėtingoje situacijoje. Pateikite pagrindinę informaciją ir išsiaiškinkite dilemos analizavimo ir vertinimo kriterijus:
tinkami probleminiai klausimai – iki 2 taškų;
dilemos sprendimo variantai – iki 2 taškų;
sprendimo variantų argumentacija – iki 4 taškų;
argumentai, paremti etinėmis teorijomis, autoriais – iki 4 taškų;
cituojami autoriai – iki 4 taškų;
padaryta išvada – korektiškas etinis sprendimas – iki 3 taškų;
rišli kalba, nėra gramatinių klaidų – 1 taškas.
Tegul mokiniai įvertina dilemą, priima sprendimą ir parašo savo samprotavimus lentelėje. Įvertinkite individualiai atliktą užduotį: aukščiausias įvertinimas – 19–20 taškų; 17–18, 15–16, 13–14, 11–12 ir t. t. – žemesni įvertinimai (pažymiai).
Skirkite laiko pamąstyti ir pasidalyti mintimis bei nuomonėmis apie moralinę dilemą ir apsisprendimo procesą.
3 užduotis. Pasiūlykite arba leiskite mokiniams patiems pasirinkti problemą, apie kurią jie diskutuos. Paprašykite pasiskirstyti ir diskutuoti poromis, bet ne su suolo draugu. Paskatinkite mokinius porininkams žodžiu išsakyti pradinę nuomonę apie iškeltą menamą problemą, išreikšti jausmus, asmenines vertybes bei emocijas. Priminkite, kad diskutuojant privalomos tik dvi taisyklės:
1. Gerbti kito išsakytas mintis ir padėti jas plėtoti, jei įmanoma.
2. Į diskusiją įsitraukti be jokių išankstinių nuostatų. Spontaniškumas, išklausymas ir atsakymas – naujų įžvalgų pradžia.
Tegul mokiniai lygina savo nuomones, ieško panašumų. Tada paskatinkite juos perskaityti K. R. Poperio papildomą skaitinį ir padiskutuoti pasiskirsčius vaidmenimis: A mokiniui ieškoti tekste įrodymų, palaikančių liberalaus humanisto požiūrį, o B – įrodymų, pritariančių socialiniam patriotui. Pasiūlykite taikyti dialogo metodą ir poromis surašyti surinktus argumentus. Tada mokiniai gali apsikeisti vaidmenimis ir bandyti pagrįsti priešingą požiūrį apie individo ir valstybės santykį. Baigus diskutuoti padėkite mokiniams padaryti išvadas, paraginkite susitarti ir pamėginti parašyti bendrą nuomonę, kaip spręsti problemą, susieti abi pozicijas. Skirkite laiko pristatyti savo sprendimus kitoms poroms. Paraginkite apmąstyti visą procesą ir elgesį užduodami klausimų, skatinančių apibendrinti perskaitytą tekstą ir mąstyti apie skirtingus požiūrius. Per kitas diskusijas leiskite mokiniams imtis iniciatyvos formuluojant problemas, pabrėžkite, koks dialogas yra konstruktyvus, o koks nekonstruktyvus, patarkite, kaip išvengti diskusijoms būdingų klaidų.