Sąžinė ir dorovė

Kai kurios kasdienėje kalboje vartojamos sąvokos labai svarbios žmogaus dorovinės sąmonės raidai. Jei tik miglotai suprasime, kas yra sąžinė ar dorovė, bus sudėtinga mokytis etikos, stigs aiškumo. Sąžinė nurodo žmoniškų, dorų veiksmų ar poelgių kryptį. Žiūrint TV laidos ištraukas siūloma pamąstyti, kokie įvykiai atskleidžia asmeninę sąžinės istoriją ir visuomenės sąžinės balsą.

1 užduotis. Raiška metaforomis. Šis mokymosi metodas pagrįstas unikaliu žmogaus gebėjimu rasti ir įžvelgti prasmę pasitelkiant kūrybiškus palyginimus – metaforas. Meno kūrinys kaip vaizdinė metafora skatina mokinius įžvelgti meno ir dorovės, gėrio ir grožio sąsajas.

2 užduotis. „Kaip dirba mokslininkai“. Vertybių tyrimas. Taikydami šį mokymosi metodą mokiniai grupuoja vertybes, pavadina sudarytas svarbiausių vertybių grupes, atlieka nedidelės grupės trijų kartų žmonių apklausą, patikrina iškeltas hipotezes apie vertybes ir patikslina jas pagal mokslinį straipsnį.

3 užduotis. Sąžinės istorija. Taikydami šį metodą mokiniai mokosi apmąstyti savo moralinę ir mokyklinę patirtį, svarbiausius vidinius ir išorinius įvykius, dilemas, aprašyti aplinką ir ugdymo procesus. Nagrinėjamas ir įvairiais mokymosi stiliais pristatomas pavyzdys – S. Cisneiros autobiografinio pobūdžio pasakojimas Vienuolika.

1 užduotis (lengva). Sąvokos apibrėžtis. Tai veiksmingas būdas, skirtas mokytis tyrinėti ir taikyti etikos sąvokas, pagrįstas kruopščia tipiškų ir netipiškų – tinkamo elgesio („už“) ir netinkamo elgesio („prieš“) – sąvokų pavyzdžių analize.

2 užduotis (vidutiniška). Neigiamo atvejo analizė. Atvejis iliustruoja, tačiau ar ką nors įrodo? Taikydami šį tyrimo metodą mokiniai analizuoja su profesine veikla susijusio nesąžiningo elgesio atvejį, nagrinėja duomenis, etikos principus, iškelia pirminę hipotezę apie priežastis ir pasekmes, raštu argumentuoja, kaip ir kodėl pavieniai neigiami atvejai padaro daugiau žalos nei gausūs teigiami pavyzdžiai, kurie ge­rina žmonių įvaizdį ir profesijos prestižą.

3 užduotis (sunki). Skaitymas ieškant prasmės: I. Kantas. Dorovės metafizikos pagrindai. Tai teksto suvokimo metodas, kurį taikant vartojami paprasti teiginiai, padedantys rasti ir įvertinti įrodymus ir suformuluoti apgalvotą dorovės sąvokos paaiškinimą.

S. Šalkauskis – iškilus mokslininkas, filosofas ir pedagogas, filosofinės kultūrinės pedagogikos puoselėtojas ir jos lietuviškosios terminijos pradininkas, lietuvių tautinio ugdymo ideologas, Lietuvos universiteto koncepcijos bei Lietuvių katalikų mokslų akademijos kūrėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, rektorius...

„Tik kūnas yra ta neigiančioji, ribojančioji, koncentruojančioji, glaudinančioji jėga, be kurios asmenybė išvis neįmanoma. Atimk iš savo asmenybės kūną – ir iš jos nebeliks nieko. Kūnas – tai asmenybės pagrindas, jos subjektas.“

Gerą valią reikia vertinti daug daugiau negu visa kita, kas per ją galėtų būti pasiekta, atsižvelgiant į kurį nors polinkį, o net jei šito norima, į visus polinkius iš karto ir ne vien tik dėl to, ką ji atlieka arba paveikia, ne dėl to, kad ji sugeba pasiekti kurį nors numatytą tikslą, o tik dėl noro, t.y. dėl to, kad ji yra gera pati savaime, pripažįstant ją gera pačią sau. 

(Filosofinės etikos chrestomatija XI -XII klasei. Sudarytoja J. Baranova., Vilnius, Alma littera, 1999, p. 68-72.)

Straipsnyje analizuojami dorovinės kultūros raiškos ypatumai. Remiantis aukštesniųjų klasių dorovinės kultūros raiškos tyrimu, atskleidžiami jos pažintinio – vertinamojo, emocinio, sprendimų priėmimo ir praktinio – kūrybinio komponentų raiškos ypatumai. Aptariamas dorovinės kultūros ir mokinių lyties, mokymosi pažangumo ryšys.

Atsakyk į keletą klausimų ir pasitikrinsi / įsivertinsi temos supratimą.