1 užduotis. Parašykite dvi sąvokas (pavyzdžiui, laimė ir cinizmas), kurias mokiniai turėtų išanalizuoti. Paklauskite, su kuo jiems asocijuojasi kiekviena sąvoka, ir parašykite žodžius – asociacijas dviem stulpeliais lentoje. Paklauskite mokinių, kas sieja žodžius, prie kurių parašyta „laimė", ir kuo jie skiriasi nuo žodžių, prie kurių parašyta „cinizmas“. Tada pasiūlykite perskaityti žinyne, iš kur kilo žodis cinikas (iš kinikų), ir paaiškinkite, kaip įsivaizduoti situaciją apie virtualų draugą ir parašyti jam laišką. Tegul mokiniai pateikia daugiau ciniško elgesio ir mąstymo pavyzdžių iš šiuolaikinio gyvenimo ir apmąsto, ar tokie žmonės gali būti laimingi. Tada mokiniai rašo laišką. Įvertinkite mokinių darbus pagal bendrus raštingumo kriterijus.
2 užduotis. Priminkite mokiniams, kad žmogaus gebėjimas lyginti yra vienas pagrindinių mąstymo gebėjimų, todėl filosofai dažnai lygina kelis susijusius dalykus ar sąvokas, bet gali juos interpretuoti skirtingai. Pasiūlykite išnagrinėti tekstus, kaip F. Nyčė ir Aristotelis iš pradžių lygina paprastus, kasdienius gyvūnų gyvenimo pavyzdžius. Pristatykite dviejų filosofų požiūrių lyginamąją užduotį ir įvardykite lyginimo tikslą atsakydami į klausimą: „Kodėl turėtume lyginti?“ Pasiūlykite mokiniams apibūdinti eudemonistinį ir savikūros požiūrį į žmogaus gyvenimą pagal laimės kriterijus; lyginamosios lentelės apačioje parašyti svarbiausius laimės sampratos panašumus ir skirtumus.
3 užduotis. Iškelkite problemą: kaip laimė susijusi su praeities, dabarties ir ateities suvokimu – istorine sąmone? Ar ji yra ilgalaikė būsena, ar trumpalaikis išgyvenimas? Pateikite mokiniams tris teiginius, atspindinčius F. Nyčės teksto mintis. Tegul jie perskaito teiginius ir padiskutuoja. Paklauskite, ar mokiniai sutinka su teiginiais, o gal nesutinka ar sutinka iš dalies. Tada paprašykite jų perskaityti papildomą skaitinį (J. Baranovos tekstą Laimė ir prasmė), ieškoti jame įrodymų, patvirtinančių teiginius apie laimę kaip neistorinę būseną arba užsimiršimo grėsmę. Prieš atliekant šią užduotį galima dar kartą peržiūrėti mokymosi objektą apie laimę ir pasirinkti kurio nors etikos mąstytojo – Aristotelio, F. Nyčės, I. Kanto, Dž. Milio ar kt. – laimės sąvokos apibrėžtį – tinkamą citatą. Tada paprašykite mokinių parašyti išvadas, jas pagrįsti surinktais argumentais ir pasakyti savo nuomonę, ar teiginiai apie laimę, kaip neistorinę būseną, yra pagrįsti, o gal juos galima paneigti. Paskatinkite diskusiją apie tai, ar laimė yra „būvis, paverčiantis žmogų juokinga ir paniekos verta būtybe“. Ką reiškia būti žmogumi kaip tiltu tarp gyvulio ir antžmogio? Įvertinkite mokinių darbus pagal loginio samprotavimo, argumentavimo, apibendrinimo kriterijus. Pasiūlykite geriausiai atlikusiems užduotį mokiniams parengti straipsnį arba viešąją kalbą apie tai, ką jie mano apie šiuolaikinio jaunimo laimingą gyvenimą.