1 užduotis. Parašykite lentoje dvi sąvokas (pavyzdžiui, kilnus žmogus ir prastas žmogus), kurias mokiniai turėtų apibūdinti. Paklauskite, su kokiomis konkrečiomis savybėmis jiems asocijuojasi kiekviena sąvoka: su charakterio bruožais, jausmais, veiksmais, požiūriu į materialinius ir dvasinius dalykus, santykiais su kitais. Parašykite mokinių išvardytas savybes dviem stulpeliais lentoje. Tada pasiūlykite paskaityti papildomą skaitinį ir palyginti, ką apie kilnų žmogų mano Rytų ir Vakarų išminčiai. Paaiškinkite užduoties tikslą: kodėl verta skaityti Konfucijų ir Seneką ir iš jų mokytis? Priminkite, kad žmogaus gebėjimas apibūdinti ir lyginti yra vienas pagrindinių mąstymo gebėjimų, todėl verta ieškoti panašių, universalių kilnaus, išmintingo žmogaus bruožų. Pasiūlykite mokiniams aptarti atliktą užduotį poromis, mažomis grupėmis arba visai klasei drauge.
2 užduotis. Sudominkite mokinius pateikdami iš eilės keturis teiginius, atspindinčius žmogaus dvilypę, prieštaringą prigimtį ir padėtį gamtoje. Parodykite vaizdingų, skatinančių mąstyti iliustracijų (iš skaitmeninio mokymosi objekto ar interneto). Paklauskite, kuriam teiginiui mokiniai pritaria, nepritaria ar pritaria iš dalies. Rekomenduojama iš anksto atspausdinti dalijamąją medžiagą – Džovanio Piko dela Mirandolo tekstą Kalba apie žmogaus orumą (iš knygos Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas). Tada paprašykite mokinių individualiai perskaityti šį tekstą, ieškoti jame argumentų, patvirtinančių teiginius, ir užpildyti tinkamą skiltį (Argumentai „už“ / Argumentai „prieš“). Baigę skaityti pradėkite diskusiją: išklausykite mokinių nuomonę apie kiekvieną teiginį ir paklauskite, kaip tekste rasti argumentai jiems padėjo apginti savo požiūrį. Kad pritaikytų žinias, pasiūlykite mokiniams parengti santrauką, straipsnį, esė arba viešąją kalbą apie žmogaus egzistenciją šiuolaikiniame technikos amžiuje.
3 užduotis. Paprašykite mokinių pasiskirstyti poromis, bet ne su suolo draugu. Iškelkite probleminį klausimą ir paskatinkite poras diskutuoti. Priminkite, kad diskutuojant privalomos dvi taisyklės: 1. gerbti kito išsakytas mintis ir, jei įmanoma, padėti jas išplėtoti; 2. įsitraukti į diskusiją be jokių išankstinių nuostatų. Spontaniškumas, išklausymas ir atsakymas – naujų įžvalgų pradžia. Pateikite mokiniams Ž. P. Sartro aprašytą mokinio situaciją. Tegul jie perskaito atvejį ir įsivaizduoja, ką pasirinktų. Paklauskite, ar mokiniai sutinka (nesutinka) su teiginiu, kad šis žmogus atliko beprasmį aktą, nesvarbu, ką jis pasirinko – ar pasilikti su motina, ar išvykti į Angliją. Tada paprašykite perskaityti papildomą skaitinį ir tęsti darbą poromis: A mokiniui įvertinti tekstą krikščionybės požiūriu, o B – determinizmo požiūriu. Mokiniams perskaičius skaitinį paskatinkite pradėti dialogą ir poromis aptarti surinktus argumentus. Tada mokiniai gali apsvarstyti priešingus požiūrius. Paraginkite apibendrinti teksto turinį ir pristatyti bendrą nuomonę apie humanizmą, kurį teiginį straipsnis pagrindžia / paneigia: Šiame technikos amžiuje žmogus yra aukščiausias tikslas ir vertybė ar Žmonės yra determinuoti − gyvena kaip prisukti laikrodžiai arba robotai? Apmąstykite visą procesą užduodami klausimų, koks dialogas yra konstruktyvus, koks – nekonstruktyvus, patarkite, kaip išvengti diskusijoms būdingų klaidų.