1 užduotis. Priminkite mokiniams, kad sąvokos, pvz., sąžinė, dorovė, nėra vien abstraktūs, atskiri dalykai. Sąvoka įgyja prasmę sugretinta su kitomis sąvokomis arba vaizdiniais. Paklauskite, koks yra unikalus žmogaus kūrybinis gebėjimas, padedantis poetams, rašytojams, dainų autoriams, reklamų kūrėjams intensyviau perteikti mintį ir atskleisti netikėtus dalykų ryšius? Pateikite pavyzdį, kaip reklamos kūrėjai dažnai pasitelkia susijusių vaizdinių grupes produktams reklamuoti ir parduoti stengdamiesi patraukti žiūrovų dėmesį, sukelti asociacijų (pvz., skatinančių įžvelgti bičiulystę, rūpestį ir pan.). Tada paprašykite mokinių metaforiškai palyginti meną ir dorovę ir pasiūlykite patiems sugalvoti metaforų, prasidedančių tam tikra raide. Skatinkite mąstyti kūrybiškai ir lanksčiai. Paprašykite apibūdinti ir paaiškinti savas metaforas. Paskui pasiūlykite įsivaizduoti, kad jie dailininkai kaip L. da Vinčis, ir penkias minutes pirmuoju asmeniu laisvai rašyti mintis, su kuo jiems asocijuojasi paveikslas „Mona Liza“. Aptarkite, kaip mokiniai supranta, kas yra grožio ir gėrio idealas mūsų amžiuje, ir pasiūlykite kitose pamokose pritaikyti žinias apie meno ir dorovės sąsajas, pvz., parengti pristatymą ar kūrybinį projektą.
2 užduotis. Pasiūlykite mokiniams įsivaizduoti, kad jie kartu su mokslininku rengiasi apklausti grupę vietos bendruomenės (miesto ar kaimo) gyventojų norėdami sužinoti, kokios vertybės gyvenime svarbiausios. Tegul mokiniai paspėlioja, įvardija ne mažiau kaip dešimt vertybių, kurios gali būti svarbios daugeliui žmonių, ir sudaro pirminį vertybių sąrašą. Suskirstykite mokinius į nedideles grupes ir paprašykite palyginti vertybių sąrašus. Parodykite pavyzdį, kaip grupuoti panašias vertybes, sugalvoti grupių pavadinimus ir užpildyti grafinę diagramą (pvz., šeimos, darbo, dorovinės, materialinės, religinės ar kt. vertybės). Atsižvelgiant į grupes ir jų pavadinimus iškeliama viena ar kelios hipotezės (apie skirtingo amžiaus žmonių vertybių ypatumus, jų pokyčius, jaunimo dorovinių vertybių raišką) ir parašoma tinkamoje skiltyje. Patikrinti iškeltas hipotezes pasiūlykite dviem būdais. Pirmas būdas: mokiniai, skaitydami mokslinį straipsnį, išrenka įrodymus, pagrindžiančius arba paneigiančius jų iškeltas hipotezes, ir padaro išvadas apie jaunimo dorovines vertybes. Antras būdas: mokiniai sugalvoja 5–10 interviu klausimų, mandagiai apklausia 15 numatyto amžiaus žmonių, remdamiesi gautais atsakymais pagrindžia arba paneigia išsikeltas hipotezes ir padaro išvadas apie bendruomenės vertybes. Pasiūlykite mokiniams apsvarstyti visą induktyviojo mokymosi procesą ir padiskutuoti, ko išmoko atlikdami šią praktinę užduotį.
3 užduotis. Prieš mokiniams pradedant rašyti autobiografinę sąžinės istoriją sudominkite juos trumpai pristatydami, kas yra daugialypis intelektas arba intelektų įvairovė klasėje. Paaiškinkite, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, nes asmeninė, mokymosi patirtis ir mąstymo gebėjimai daugialypiai. Taigi sąžinės raida priklauso nuo sąlygų, sudarytų mokinių gebėjimams atsiskleisti, ir ugdymo patirties. Pasiūlykite aptarti S. Cisneiros tekstą Vienuolika taikant užduočių įvairovės metodą, kuris padės geriau pažinti intelektų įvairovę ir skatins įvairiapusę saviraišką. Pasiskirstę poromis mokiniai gali atlikti vieną iš šių užduočių: 1. raiškiai perskaityti pasakojimą; 2. nupiešti šio pasakojimo įvykį; 3. parašyti pasakojimo planą; 4. suvaidinti šios istorijos personažus; 5. sužinoti daugiau informacijos apie autorę ir ją pristatyti bendraklasiams; 6. palyginti kurį nors pažįstamą žmogų su pasakojimo veikėja; 7. pritaikyti muziką šiam pasakojimui. Tegul mokiniai pasako, kurią veiklą pasirinko, ir pasidalija mintimis, ką sužinojo apie tekstą, pagrindinę veikėją ar autorę ir kuriems intelekto aspektams teikė pirmumą. Baigę darbą aptarkite: kurios etikos pamokos arba veiklos įsimintiniausios, patraukliausios?
Namų darbams ar kitą pamoką pasiūlykite mokiniams anonimiškai parašyti autobiografinį rašinį Mano sąžinės istorija. Kad būtų aiškiau, paprašykite mokinių suskirstyti rašinį į keturias prasmines dalis: Faktai (įvykiai), Dilemos (nuostatos), Mintys (kas darė įtaką, vertinimai) ir Jausmai (išgyvenimai). Nereikėtų vertinti mokinių autobiografinių rašinių pažymiais. Mokytojas turėtų atsižvelgti į sąžinės fenomeno asmeniškumą ar net intymumą ir remtis šio metodo taikymo tyrimo išvadomis (žr. Implicitinė etikos mokytojų sąžinės samprata / Vaiva Vaicekauskienė. http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367163552139/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content).