Išmintis (pagal A. Šliogerį)

Šis mokymosi objektas skirtas filosofiniam būties mąstymui ypač reikšmingai išminties vertybei nagrinėti.  Išminties paieškos tradiciją ir filosofinio mąstymo likimą aptaria filosofijos prof. Arvydas Šliogeris. Mokiniai skatinami analizuoti ir diskutuoti, kokį žmogų galėtume laikyti išmintį vertinančiu žmogumi.

1 užduotis. Dialogo kūrimas. Tai abipusio mokymosi metodas, kurį taikant mokiniai reflektuoja dorinio  ugdymo mokykloje patirtį, susijusią su išminties pamokomis, mokosi plėtoti intelektualinį pokalbį, reikšti savo mintis, jausmus, teikti siūlymų. 

2 užduotis. Filosofų pokalbio tęsinys: apie išminties mylėtojo – filosofo dorybes. Tai vaizduotės ir skaitymo gebėjimų gerinimo metodas, mokantis papildyti filosofinio teksto žodžius ir paversti įsimintinais vaizdiniais. Mokiniai įsivaizduos Platono Valstybės filosofus ir patraukliai apibūdins jiems būdingas dorybes nuo didžiausios iki mažiausios.

3 užduotis. Teorinis išminčiaus požiūris ir praktinė kontroversija. Tai labai asmeninio pobūdžio  sprendimų priėmimo metodas, kurį taikant mokiniai pagal savo kriterijus ir vertybes įvertina padėtį ir parašo sprendimą. Pateikiamas antikos filosofų požiūris į išmintingumą  bei garsi Senekos kontroversija. Mokiniai savitai mąsto, kaip elgtis būtų išmintinga kebliu atveju.

1 užduotis (lengva). Dialogas. Tai abipusio mokymosi metodas, kuris skatina poreikį rasti ryšį su ugdymo medžiaga ir vieniems su kitais. Pasikonsultavę mažose grupėse, mokiniai turi parašyti įtikinamojo pobūdžio elektroninį laišką draugui ir paprastais žodžiais paaiškinti, kodėl vienas iš šių straipsnių („Arvydas Šliogeris tarp provokacijos ir tylos“ arba „Išminties devalvacija“) yra įdomus, kurį verta perskaityti.

2 užduotis (vidutiniška). „Ką reiškia siekti išminties ir būti filosofu Lietuvoje XXI amžiuje“.  Tai metodas, padedantis suprasti gana sudėtingą turinį, pagrįstas mokinių skaitymo, rašymo, klausymosi ir kalbėjimo gebėjimais. Mokiniai atsakys į orientacinius klausimus apie L. Donskio straipsnį „Arvydas Šliogeris tarp provokacijos ir tylos“.

3 užduotis (sunki). Rašinys. Taikant šį metodą visa klasė diskutuoja apie perskaitytą straipsnį „Išminties devalvacija“, kruopščiai apmąsto skaitinyje išsakytas lietuvių filosofo A. Šliogerio mintis ir suformuluoja priežastis bei argumentus, kodėl nuvertėjo XXI amžiuje senolių išmintis, ar mes ją vertiname? Po tokios „filosofų ratelio“ diskusijos mokiniai rašo rašinį.

Senovės Spartoje karaliai vadovavo kariuomenei, o taikiais laikais atlikdavo žynių pareigas. Tautos susirinkimas rinko seniūnų tarybą iš kilmingųjų spartiečių, ne jaunesnių kaip 60 metų. O mūsų senstančioje visuomenėje plinta jaunystės kulto infekcija.

Tai nėra paprastas klausimas, sakė Sokratas – kalbame apie tai, kaip turėtume gyventi. Taip apie jį pasakoja Platonas vienoje iš pirmų šiam klausimui skirtų knygų. Platonas tikėjo, kad filosofija gali atsakyti į tokį klausimą. Jam kaip ir Sokratui atrodė, kad žmogus gali valdyti savo gyvenimą, kreipti jį pagal supratimą, ateinantį būtent iš filosofijos, o tai reiškia – bendrą, abstraktų, racionaliai reflektyvų supratimą, susijusį su dalykais, kuriuos mums atskleidžia tyrinėjantis protas. 

„Gerai būtų, Agatonai, jei išmintis būtų toks daiktas, kuris, kai tik prisiliečiame vienas prie kito, galėtų tekėti iš pilnesnio į tuštesnį, lygiai kaip vanduo vilnoniu siūlu iš pilnesnio indo teka į tuštesnį“, – sako antikos išminčius Sokratas Agatonui dialoge Puota. Būtina nuolat jausti išminties stygių. Išminties įgauti padeda filosofinis pokalbis...

A. Šliogeris užklausia ir ieško atsakymo, ko ieško filosofas.

„Su dideliu nerimu išleidžiu į pasaulį šią knygą, kurią galėčiau pavadinti savo, kaip filosofo, jaunystės metafiziniu dienoraščiu. Sakau, su nerimu, nes tam tikru požiūriu tai – pavėlavusi knyga. Ji buvo parašyta aštuntajame dešimtmetyje, o tai buvo viena niūriausių Lietuvos istorijos atkarpų, dabar taip nekaltai vadinama stagnacijos laikotarpiu. Mums, Lietuvos intelektualams, tie metai buvo lemtingi. Mes stovėjome kryžkelėje ir turėjome pasirinkti. Mūsų „arba–arba“

„Ne kartą esu pagavęs save galvojantį, kad nedidelė šalis paprastai nesuranda adekvačios kalbos ir prieigos dideliam savo mąstytojui įvertinti. Puolama į kraštutinumus. Vienas iš kraštutinumų: jis pradedamas kelti į padanges ir kanonizuoti, neretai net nesuvokiant, kad tai iškart nužudo didelę figūrą ir sumenkina visą jos mastą...Kitas kraštutinumas – didelis mąstytojas pradedamas koneveikti...“ (L. Donskis).

Atsakyk į keletą klausimų ir pasitikrinsi / įsivertinsi temos supratimą.