1 užduotis. Suskirstykite mokinius į A skaitytojų ir B skaitytojų poras. Tada pakvieskite susiburti visiems A skaitytojams ir B skaitytojams į dvi grupes, kiekvienai skirkite aptarti po vieną skaitinį: „Arvydas Šliogeris tarp provokacijos ir tylos“ ir „Išminties devalvacija“. Pasiūlykite suskirstyti tekstą į nesudėtingas dalis, pagal metodą „Pastabų langas“ pasižymėti pastabas: Žinios, Klausimai, Mintys, Jausmai. Paskatinkite sugalvoti patarimų, kurie paskatintų susidomėti kitus skaitytojus ir įtikinti juos perskaityti šį straipsnį. Toliau mokiniai dirba poromis ir susirašinėdami naudoja dialogo įrankį. Vienas iš partnerių pradeda dėstyti savo mintis, garsiai komentuoja straipsnį, o kitas partneris atidžiai jo klausosi ir gali užduoti klausimų. A skaitytojas rašo B skaitytojui laišką, kuo pirmasis straipsnis svarbus ir įdomus, o B mokinys gali pateikti klausimų. Porininkai pasikeičia vaidmenimis ir peržvelgia antrąjį straipsnį: B skaitytojas rašo partneriui įtikinamąjį laišką ir, kaskart peržvelgdamas pasižymėtas svarbias teksto vietas ir naudodamasis patarimais, padeda A skaitytojui kuo aiškiau suprasti tekstą ir atsako į pateiktus klausimus.
2 užduotis. Pasirinkite teksto ištrauką iš papildomų skaitinių apie A. Šliogerio filosofiją (pvz., L. Donskis „Arvydas Šliogeris tarp provokacijos ir tylos“). Teksto ištraukos skaitymas turi trukti ne ilgiau kaip 10 minučių (vieno ar pusantro puslapio). Pasiūlykite mokiniams atlikti šią taikant metodą „Ar girdi tai, ką girdžiu aš?“ Garsiai perskaitykite pasirinktą teksto ištrauką du kartus. Pirmąjį kartą mokiniai tegu tik klausosi ir stengiasi suprasti esmę, o klausydamiesi antrąjį kartą konspektuoja svarbiausias mintis. Mokiniai susiskirsto poromis ir peržvelgia užrašus. Iš pradžių vienas porininkas atpasakoja tekstą, o kitas padeda jam tai padaryti, paskui pasikeičia vaidmenimis.
Užduokite keturis orientacinius klausimus, susijusius su sąvokomis, citatų reikšme, autoriaus motyvais ir išminties (filosofijos ir kalbos) tema (žr. užduotį). Dabar mokiniai tegu patys perskaito visą L. Donskio straipsnį ir parašo atsakymus. Pasiūlykite jiems susiburti į grupes po dvi poras. Šiose grupėse mokiniai aptaria savo atsakymus ir stengiasi prieiti prie bendros nuomonės. Stebėkite grupių darbą, konsultuokite. Pagal perskaitytą tekstą galite skirti trečiąją (namų ar kontrolinę) užduotį parašyti trumpą (vieno ar pusantro puslapio) rašinį: Ką reiškia siekti išminties ir būti filosofu Lietuvoje XXI-jame amžiuje. Kad nauda būtų kuo didesnė, taikykite šį metodą „Ar girdi tai, ką girdžiu aš“ reguliariai, pvz., kartą per dvi savaites.
3 užduotis. Geras rašinys nėra atsitiktinumas. Kad mokiniai parašytų gerą rašinį mokytojui labai svarbu surengti efektyvią diskusiją apie perskaitytą tekstą ir padėti nenukrypti nuo temos. Siūloma taikyti veiksmingą metodo „Žinių ratelis“ variantą − Sokrato seminaras.
Skirkite mokiniams laiko perskaityti tekstą arba kelis tekstus ta pačia tema, pvz., „Išminties devalvacija“. Tegu skaitydami pasižymi pastabas, kad būtų lengviau suprasti svarbiausias skaitinio idėjas ir apie jas padiskutuoti. Prieš seminarą supažindinkite mokinius su svarbiausiais turiningos diskusijos bruožais: geras pasirengimas, turinio suvokimas, aktyvus dalyvavimas ir rėmimasis teksto faktais ir argumentais. Paruoškite klasę susėsti ratu ir pradėkite seminarą užduodami įvadinį klausimą: Jei šiandien tektų spręsti svarbiausią savo gyvenime klausimą – kurio žmogaus patarimo jūs prašytumėte? Jo tikslas – padėti mokiniams susieti jau įgytas žinias su būsima diskusijos tema, taip pat sužadinti susidomėjimą. Galite sugalvoti kelis įvadinius klausimus, ką jie jau žino iš savo patirties arba iš skaitytos medžiagos. Tegul mokiniai pasidalija mintimis šiuo klausimu. Norint pasisakyti nebūtina pakelti ranką. Matomoje vietoje parašykite: Diskusijos taisyklės: 1. kalbėti po vieną; 2. gerbti pašnekovų nuomonę; 3. savo teiginius pagrįsti teksto faktais ir argumentais.
Kaskart užduokite tikslinių klausimų, skatinančių „įžiebimo procesą“ ir padedančių nenukrypti nuo temos (pvz., Išminties nuvertėjimas mūsų visuomenėje – tai realybė su konkrečiomis priežastimis ar vis dėlto tai tik klasikinis kartų konfliktas?). Diskusijos pabaigoje skirkite apibendrinamąją užduotį: parašyti rašinį, jame atskleisti 5 išminties nuvertėjimo mūsų visuomenėje priežastis bei 5 argumentus, kodėl vertinga XXI amžiuje senolių išmintis. Prieš pradedant rašyti, išvardykite gero rašinio kriterijus: atskleidžiama, kaip suprasta išmintis samprata; remiamasi perskaityto straipsnio faktais; rašinys konkretus, citatos tikslios; mintys ir įžvalgos logiškos; kalbos stilius rišlus, aiškus; laikomasi gramatikos ir rašybos taisyklių.