Laisvė ir moralė

Šis mokymosi objektas nagrinėja laisvės ir moralės sąvokas bei sąsajas. Kasdienis laisvės supratimas plėtojamas apmąstant laisvės ištakas: žmogaus prigimtinės laisvės sampratą, susijusią su gėrio ir blogio pažinimu bei kalte, interpretuojant Biblijos Pradžios knygos pasakojimo simbolius. Pateikiama žymių lietuvių filosofų A. Maceinos, Vydūno, J. Girniaus laisvės koncepcija cituojant jų tekstus ir žiūrint vaizdo įrašą. Geriau suvokti moraliniu požiūriu reikšmingą vidinę žmogaus laisvę padės I. Kanto transcendentalinė etikos koncepcija.

1 užduotis. Minčių žemėlapis: ką reiškia būti laisvam? Tai puikus būdas mokytis sąvokų, pagrįstas išsamia tipiškų ir netipiškų (teigiamų ir neigiamų) pavyzdžių, susijusių su žodžiu laisvė, analize.

2 užduotis. Grožinio teksto kūrimas:  žmogaus ir išminčiaus pokalbio tęsinys. Tai metodas teksto suvokimo ir kūrybinio rašymo gebėjimams gerinti. Jis moko išgirsti B. Helingerio pasakėčios žodžius, kurti mintyse vaizdą ar filmą, pajusti vaizdinio sukeltą emociją ir sukurti literatūrinio pasakojimo tęsinį apie laisvę.

3 užduotis. Klausimų kūrimas remiantis M. K. Čiurlionio paveikslo motyvais. Taikydami šį mokymosi metodą mokiniai interpretuoja paveikslus, kad paskatintų paralelinį mąstymą ir iškeltų kuo daugiau įdomių, atvirų, sudėtingų klausimų apie laisvės sąsajas su kitomis žmogaus etinėmis vertybėmis.

1 užduotis (lengva). Sprendimo priėmimas: ar verta tapti savanoriu? Taikydami labai asmeninio pobūdžio reitingavimo metodą mokiniai pagal savo kriterijus ir vertybes įvertina padėtį ir priima sprendimą.

2 užduotis (vidutiniška). Dialogas: apie laisvės dvilypumą. Taikydami šį mokymosi metodą mokiniai interpretuoja pokalbio pašnekovų teiginius ir užuominas, kad paaiškintų žmogaus laisvės ir pasaulio sudėtingumą ir atsakytų į klausimus.

3 užduotis (sunki). Platono olos alegorijos interpretacija: esė apie laisvę. Šis metodas pagrįstas paraleliniu mąstymu, moko dalyvauti diskusijoje perskaityto teksto tema, nenukrypti nuo temos ir į ją gilintis rašant samprotaujamąjį rašinį.

Laisvė pagrindine metafizine prasme yra žmogui savas buvimo būdas, kuriuo jis egzistuoja kaip save patį apsprendžianti būtybė. Tik žmogus yra laisvas, nes tik jis egzistuoja pats save apspręsdamas. Gamtoje nėra vietos laisvei, nes gamtinius vyksmus valdo medžiagos determinizmas. 

Dabarties įvykiai verčia gerai pamąstyti, kas yra žmogaus laisvė. Vis patiriame, jog žmonės patenka į nelaisvę ir joje kenčia. Todėl ir mąstoma apie tai, kaip pasiekti laisvę, taigi ir kas ta laisvė iš tikrųjų yra. Nors jau ir nuo seniausių laikų didieji mąstytojai apie tai yra kalbėję, dar reto žmogaus esmė būna pribrendusi laisvei.

1. Klausimas apie transcendentalinę laisvę iškyla, pavyzdžiui, tada, kai keliame tokius klausimus: kodėl reikalavimas, kad kiekvienas asmuo gautų veikimo ir pasirinkimo laisvės erdvę, yra teisingumo reikalavimas? Kas sudaro žmogus teisių moralinį pagrindą? Tokie svarstymai rodo asmens transcendentalumą kaip tikslą savaime (A. Anzenbacher).

2. Imanuelio Kanto etikoje laisvės sąvoka yra pamatinės proto sistemos principas („kertinis akmuo“). Laisvė pagrindžia moralės dėsnį. Žmogaus gyvenimas priklauso reiškinių pasauliui. Čia žmogus pavaldus laikui – būtiniems gamtos dėsniams, dėl to jis nėra laisvas. Tačiau protas gali ir turi į save žvelgti kaip į principų kūrėją. Kuriantis savo principus protas darosi nepavaldus gamtiškajam būtinumui (J. Baranova).

Kaip tad gali žmogus vykdyti savo laisvę, buvodamas drauge su kitais? Gamtos atžvilgiu laisvė, kaip sakėme, yra vykdoma pertvarkant būtinybės dėsnius pagal žmogaus norą. Tai galima todėl, kad gamtoje laisvės nėra ir kad pertvarkyta būtinybė veikia taip pat būtinai bei dėsningai. Žmogaus betgi atžvilgiu manos laisvės vykdymas susiduria su kito, tokio pat žmogaus, laisve (p. 288-295).

Ar galima ką nors pridurti prie to, kas jau pagalvota, pasakyta ir parašyta apie Vydūną – vaikelį, kuris gimė „šventadienį, 1868 metų [kovo 22d.] rytmetyje, tarp 8 ir 9 valandos, gaudžiant Verdainės šventiems varpams, Jonaičių kaime“, Lietuvos šviesuolį, vieną jos tremtinių, 1953 m. vasario 20 d. devintą kryželį bekeliant, užgesusį Detmolde, Vokietijoje...

Atsakyk į keletą klausimų ir pasitikrinsi / įsivertinsi temos supratimą.