1 užduotis. Pasakykite mokiniams mokymosi tikslą – kiekvienas kasdien turime gebėti priimti sprendimus: ir nereikšmingus, ir labai svarbius, darančius įtaką visam gyvenimui, karjerai, visuomenės gerovei. Kad sudomintumėte mokinius šia užduotimi, paklauskite, kada jiems patiems teko būti savanoriais ar prisidėti prie labdaringos veiklos. Pateikite pagrindinę informaciją arba informacijos šaltinių apie jaunimo savanorišką veiklą. Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie jau baigė vidurinę mokyklą, ir išanalizuoti skelbime aprašytą situaciją. Tegul mokiniai palygina pasirinkimo galimybes (į kokią šalį jie norėtų vykti ir kokios veiklos imtis), pasižymi keletą elgesio variantų ir parašo tinkamiausią sprendimą lentelės viršuje: Ar verta tapti savanoriu? Kodėl? Pasiūlykite jiems mažomis grupėmis arba visai klasei drauge aptarti savo sprendimus ir kriterijus. Skirkite laiko pamąstyti ir pasidalyti mintimis apie savanorišką veiklą, laisvą moralinį įsipareigojimą ir apsisprendimo procesą.
2 užduotis. Pateikite mokiniams keturis prieštaringus teiginius, atspindinčius jaunuolių pokalbio mintis. Tegul mokiniai perskaito teiginius ir įsivaizduoja, kad yra šio pokalbio dalyviai. Paklauskite, ar jie sutinka su teiginiais, o gal nesutinka, ar sutinka iš dalies. Tada paprašykite jų perskaityti papildomą skaitinį, pvz., egzistencinio mąstytojo J. Girniaus straipsnį Laisvė, ir ieškoti tekste argumentų „už“ ar „prieš“, patvirtinančių arba paneigiančių teiginius. Tada mokiniai užpildo tinkamą atsakymų į užduoties klausimus skiltį. Perskaitykite mokinių nuomonę apie kiekvieną teiginį ir įvertinkite (0, 1 ar 2 taškais), kaip tekste rasti argumentai padėjo jiems apginti savo požiūrį (10 – didžiausia taškų suma). Kad mokiniai įtvirtintų žinias, pasiūlykite jiems padiskutuoti arba parengti viešąją kalbą apie tai, kiek šiuolaikiniam jaunimui brangi laisvė ir tautos likimas.
3 užduotis. Priminkite mokiniams, kad žmogaus gebėjimas lyginti yra vienas pagrindinių (paralelinio) mąstymo gebėjimų, todėl filosofai dažnai pateikia analogijų, bet gali jas interpretuoti skirtingai. Pristatykite mokiniams garsųjį antikos filosofą Platoną ir jo olos alegoriją. Tegul mokiniai klasėje perskaito A. Anzenbacherio Filosofijos įvado ištrauką. Skaitydami pasižymi pastabas, kad būtų lengviau suprasti svarbiausias skaitinio idėjas ir jas aptarti. Pasiūlykite mokiniams susėsti ratu arba pasagos forma priešais kompiuterį ir padiskutuoti kaip „Sokrato seminaro“ dalyviams. Lentoje parašykite diskusijos taisykles: 1. aktyviai dalyvauti; 2. kalbėti po vieną; 3. gerbti pašnekovų nuomonę; 4. gerai suvokti turinį ir savo teiginius pagrįsti teksto argumentais, 5. nenukrypti nuo temos. Pradėkite seminarą užduodami įvadinį klausimą: „Kaip šios kultūros jauni žmonės, veikiami medijų, reklamos, gali laisvai mąstyti, atsiriboti nuo ekrano vaizdų ir priimti laisvus sprendimus?“ Tegul mokiniai pasidalija mintimis šiuo klausimu. Norint pasisakyti nebūtina kelti rankos. Mokytojas gali prisijungti prie rato ir tapti seminaro dalyviu, užduoti tikslinių klausimų, padedančių nenukrypti nuo temos. Diskusijai pasibaigus skirkite apibendrinamąją užduotį – klasės arba namų darbą parašyti filosofinę esė: paaiškinti Platono teoriją, padaryti išvadas apie laisvę šiuolaikiniame pasaulyje ir jas pagrįsti. Aptarkite vertinimo kriterijus:
• Esė atskleidžiama olos alegorija – iki 3 taškų.
• Remiamasi perskaitytų pastraipų citatomis (Sokrato žodžiais) – kiekviena jų po 1 tašką.
• Požiūris kritiškas, problemiškas, iškelta klausimų – kiekvienas jų iki 2 taškų.
• Esė logiškai susisteminta, mintys aiškios, išvados įžvalgios – iki 3 taškų.
• Laikomasi gramatikos ir rašybos taisyklių – 1 taškas.