Dorybių etika – viena pagrindinių etikos mokyklų. Dorybių etikos pradininkai Vakarų filosofijoje buvo graikai, ypač Platonas ir Aristotelis, vėliau ją plėtojo Tomas Akvinietis ir kiti. Šios etikos bruožai taip pat matomi konfucianizme. Skirtingai nei deontologijoje, kur akcentuojamas taisyklių laikymasis, ir utilitarizme, kur kreipiamas dėmesys į atlikto veiksmo pasekmes, dorybių etikoje vertinama asmens dorumas, moralinis charakteris. Ši etika moko, kad svarbi yra dalyvaujančio asmens moralė, kad geras žmogus gyvens dorai, pasižymėdamas dorybėmis, įskaitant pilietines dorybes, visuose savo veiksmuose. Paprastai dorybių sąraše rasite protingumą ir būdo dorybes – sąžiningumą, drąsą, teisingumą, nuosaikumą, draugiškumą. Žinomiausi naujesnių laikų mąstytojai, priskiriami šiai tradicijai, yra G. E. M. Anscombe, Philippa Foot ir Alasdair MacIntyre.