Antuanas de Sent Egziuperi (1900 m. birželio 29 d. – 1944 m. liepos 31 d.) – prancūzų pilotas, humanistas ir rašytojas.
Apdovanotas įvairiais talentais, Antuanas nuo mažumės ieškojo sričių, kuriose galėtų save išreikšti. Jis anksti pradėjo rašyti eiles, piešti, griežti smuiku. Bet labiausiai jį traukė technika. Dvylikos metų jis pabandė skristi lėktuvu, tačiau itin tuo, matyt, nesusižavėjo, nes baigęs mokyklą būdamas devyniolikmetis įstojo į Menų akademiją studijuoti architektūros. Vis dėlto po dvejų metų studijas metė ir užsirašė savanoriu į aviacijos pulką. Lakūno karjeros pradžia nesėkminga – vos pradėjęs savarankiškai skraidyti jis patyrė avariją, sunkiai susižeidė ir pasveikęs buvo demobilizuotas. Tačiau gyvenimas be pavojų, be rizikos – ne Sent Egziuperi prigimčiai. 1927 m. jis grįžo į aviaciją. Ir grįžo visam laikui – iki paskutinio pražūtingo skrydžio 1944 m. liepos 31 d.
Lakūnų gyvenimo kasdienybė yra Sent Egziuperi knygų suaugusiems skaitytojams pagrindinė tema: Paštas į pietus (1929), Naktinis skridimas (1931), Žemė žmonių planeta (1938), Karo lakūnas (1942) ir kt. Knygos autobiografinės formos. Viename savo laiškų Sent Egziuperi rašo: Ieškokite manęs mano raštuose. Iš tiesų, minėtuose kūriniuose gausu Sent Egziuperi tarnystės Afrikos, Pietų Amerikos, Ispanijos oro uostuose atspindžių.
Mažasis princas – vienintelė Sent Egziuperi knyga, kuria rašytojas kreipiasi į vaikus.