„Aš esu, kuris esu“ (Iš 3, 14–15): šis Dievo pareiškimas yra asmeniško Dievo vardo Jahveh ištaka. „Jahveh“ – tai veiksmažodžio „hajah“ (liet. „būti“) vienaskaitos trečiasis asmuo: jis yra. Taigi Jahveh (Jahvė) reiškia „Jis Yra“. Kalbėdamas apie save Dievas vartoja pirmąjį vienaskaitos asmenį, t. y. Aš Esu. Vardas Jahvė nepabrėžia amžinosios Dievo būties, bet yra nuoroda į Dievo įėjimą ir Artumą istorijos įvykiuose. Taigi galėtume sakyti, kad vardas Jahvė apreiškia Dievą, kurio vardas „Aš Esu“ {įvykiuose dėl jūsų}. Septuaginta ji vertė „Kyrios“, o Vulgata „Dominus“ – abu žodžiai reiškia „Viešpats“. Dievo vardą „Jahvė“ verčiame „Viešpats“ ir rašome didžiosiomis raidėmis – VIEŠPATS. Žydai iš pagarbos šiam Dievo vardui ilgainiui jo nebetarė ir nūdien netaria, bet vietoj jo ir nūdien sako Adonai, kurį versdami rašome „Viešpats“.