Klodas Levi-Strosas (Claude Lévi-Strauss, 1908–2009) – prancūzų antropologas, etnologas, sociologas. Labiausiai žinomas kaip struktūralizmo „incesto“ teorijos, arba struktūrinės antropologijos, padedančios suprasti visuomenę ir kultūrą, plėtotojas.
Gimė nereligingų žydų šeimoje Briuselyje. Būsimo mokslininko tėvas Reimonas Levi-Strosas buvo dailininkas, vertėsi įžymių žmonių portretų tapyba. 1909 m. tėvai persikėlė į Paryžių. 1914 m. tėvas buvo pašauktas į Prancūzijos armiją, o motina Ema Levi apsigyveno savo tėvų namuose. Tuomet Klodas gyveno Versalyje, kur jo senelis Emilis Levi ėjo vyriausiojo rabino pareigas. Augdamas šiuose namuose būsimasis mokslininkas dar vaikystėje pamėgo muziką.
Paryžiuje mokėsi licėjuje, vėliau įstojo į Sorbonos universitetą, kuriame studijavo teisę ir filosofiją. Tuo metu taip pat lankė sociologo ir etnografo Marselio Moso dėstomus kursus. Būsimasis mokslininkas Klodas Levi-Strosas domėjosi ir politika – jis buvo kairiųjų pažiūrų, priklausė prancūzų Darbininkų internacionalo partijai. 1932 m., kai jam buvo 24 metai, jo kandidatūrą socialistai buvo iškėlę per vietos rinkimus. Atitarnavo armijoje, vėliau mokytojavo licėjuje.
1935 m. Klodas Levi-Strosas su žmona Dina Dreifus išvyko į Braziliją, kur įsidarbino profesoriumi San Paulo universitete. Po metų jie vyko į ekspediciją stebėti indėnų bororo ir kadiuvių genčių gyvenimo. Ten surinktą etnografinę medžiagą pristatė Paryžiuje parodoje. Ji sudomino, todėl mokslininkas gavo galimybę atlikti dar vieną ekspediciją. Grįžęs į Braziliją prancūzų etnografas išvyko stebėti tupi-kabachib ir nambikvarų genčių, ten praleido apie metus. Vėliau mokslininkas aprašė šias ekspedicijas knygoje Liūdnosios atogrąžos.
Kai į Prancūziją įsiveržė vokiečių kariuomenė, mokslininkui ir šeimai iškilo grėsmė dėl žydiškos kilmės. Kurį laiką jam leido dirbti Perpinjano licėjuje, vėliau Monpeljė politechnikos mokykloje suteikė profesoriaus pareigas. Tačiau, kai pradėjo veikti „rasiniai įstatymai“, prancūzų etnografas liko be darbo.
Klodą Levi-Strosą išgelbėjo Rokfelerio programa, palaikanti Europos mokslininkus: jį pakvietė į JAV. Ten jis skaitė etnologijos ir sociologijos paskatas vakariniame universitete suaugusiesiems. Pradėjo artimai bendrauti su Romanu Jakobsonu, kuris padėjo formuotis struktūralizmo požiūrį į kultūrinę antropologiją. Artimai bendravo ir su kitais JAV etnologais. Francas Boasas, amerikiečių antropologijos tėvas, 1942 m. mirė ant jo rankų. 1945 m. pradžioje Levi-Strosas atvyko į Prancūziją, bet greitai vėl grįžo į JAV, nes buvo paskirtas kultūros konsultantu prancūzų ambasadoje Niujorke. 1947 m. jis atsisakė šios pareigybės ir grįžo į Paryžių, kur Sorbonos universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją.
1940–1950 m. prancūzų mokslininkas dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą, vadovavo tyrimams Nacionaliniame mokslinių tyrimų centre, skaitė paskaitas ir buvo Žmogaus muziejaus direktoriaus pavaduotojas. Be to, Klodas Levi-Strosas ėmė vadovauti Praktinės aukštosios mokyklos tyrimų penktajai sekcijai, kuriai anksčiau vadovavo Marselis Mosas.
1952 m. JUNESCO užsakė atlikti mokslinį darbą apie tarpkultūrinius santykius ir kultūrų įvairovę. Nuo 1960 m. Levi-Strosas pradėjo dirbti Prancūzų Kolegijoje, vadovavo socialinės antropologijos katedrai. Įkūrė Socialinės antropologijos laboratoriją, kurioje sudarė sąlygas jauniems mokslininkams pradėti tiriamąjį darbą. Čia jie rašė disertacijas, rengė ekspedicijas į įvairius planetos regionus. Ši Laboratorija pritraukė tyrėjų ir iš kitų šalių.
Nuo 1961 m. buvo leidžiamas akademinis žurnalas „Žmogus“, skirtas Klodo Levi-Stroso antropologijai, Pjero Guru geografijai ir Emilio Benvenisto lingvistikai. 1973 m. suteiktas Prancūzų mokslų akademijos nario vardas. 1984 m. prancūzų etnografas išėjo į pensiją. Pelnė Erazmo apdovanojimą, 1973 m. mokytojo Eckharto apdovanojimą, 2003 m. Oksfordo, Harvardo, Kolumbijos ir kitų universitetų garbės daktaro vardą.
2008 m. mokslininkas atšventė savo šimtmečio jubiliejų ir pasiekė rekordą – jis tapo pirmuoju Prancūzų Akademijos nariu, sulaukusiu tokio garbingo amžiaus. Tais pačiais metais Plejados biblioteka pradėjo leisti jo veikalus, nors ji paprastai neleido kūrinių, kurių autoriai gyvi. Klodas Levi-Strosas mirė nuo širdies priepuolio 2009 m. spalio 30 d. Paryžiuje. Palaidotas Linjerolio kaime.
K. Levi-Stroso veikalai: Struktūrinė antropologija, 1961; Mitologikos, t. 1–4, 1964–1971; Burtininkas ir magija, 1974 ir kt. Lietuvių kalba išleista: Laukinis mąstymas, Vilnius, 1997; Rasė ir istorija, Vilnius, 1992; Iš arti ir iš toli (interviu knyga; su Didier Éribon), Vilnius, 2002.