Nihilizmas (lot. nihil – niekas). Šis terminas pirmą kartą pavartotas XVIII a. pabaigoje (F. H. Jakobis), o ypač išpopuliarintas XIX a. Nihilizmas gali būti apibrėžiamas kaip tai, kas visa laiko nieku, t. y. nurodo niek(i)o patirtį. Nihilizmas kaip vienas svarbiausių šiuolaikinės epochos, paprastai įvardijamos kaip postmodernioji, bruožų reiškia tam tikro ontologinio ir vertybinio pagrindo netekimą bei netikrumo ir laikinumo situacijos įsigalėjimą. Tai rodo aukščiausių vertybių nuvertėjimas, intelektualinis ir moralinis reliatyvizmas, tikros ir universalios tiesos idėjos praradimas, linijinės istorijos sampratos pabaiga. Nihilizmas, viena vertus, traktuojamas kaip istorinis fenomenas, t. y. kaip istorinė neišvengiamybė (Nyčė), kita vertus, kaip reiškinys, išskirtinai būdingas mūsų gyvenamajam laikotarpiui (Bodleras). Nyčės nihilizmas yra paženklintas religinių konotacijų (Dievas mirė!). Todėl nihilizmo fenomenas iškyla kaip daugiabriaunis ir daugiaformis, taigi kaip tam tikra problema, reikalaujanti apmąstyti pačią šio reiškinio, būdingo visai Vakarų Europos kultūrai, esmę. (J. K. Barevičiūtė)
Lietuvoje Arvydo Šliogerio filosofija neabejotinai yra išskirtinis Lietuvos filosofinės kultūros faktas. Sykiu akivaizdu, kad Šliogerio filosofijai svarbus negatyvusis mąstymas nihilizmo „tema“. Knygos Niekio vardai ir Niekis ir Esmas – tai ne vien „maištas prieš nihilizmą“, bet ir bene pats radikaliausias Vakarų metafizikos užginčijimas, taip pat postmetafizinio mąstymo užginčijimas. Šliogerio pozicijos radikalumas pirmiausia paremtas tuo, kad jis užginčija Būtį kaip pirminę metafizinę duotį: Niekis, o ne Būtis yra pirmoji metafizinė duotis. Kita filosofinė Šliogerio mintis yra naikinimo skelbimas. Esmingiausia yra tai, kad kasdienis žvilgsnis į daiktus parodo savo plėšrumą – savo naikinantį pobūdį. Žmogus esąs Niekio Sūnus, nes jam esąs būdingas perteklinis naikinimas. „Todėl, – sako Šliogeris, – žmogus yra nihilistas ne kada nors ar kur nors, bet esmingai, visada ir visur.“ Todėl ir nihilizmas esąs ne kokia nors „teorija, įsitikinimas ar poza, o sudaro žmogaus, kaip Niekio Sūnaus, metafizinį branduolį. Šliogeris yra paskelbęs, kad Niekio ir Esmo paantraštė galėtų būti Prieš nihilizmą. Nihilizmas Šliogeriui tad yra „diagnozė“ – metafizinė Vakarų mąstymo diagnozė; tačiau nihilistinis jam yra mąstymas, kuriam "ne Niekis yra tapęs Būties duoties būdu, o kaip tik mąstymas, kuriam Būtis visada buvusi Niekio duoties būdas". Kitaip tariant, Šliogeris Vakarų mąstymo nihilistinę diagnozę skelbia šio mąstymo pamatinio ontologinio principo užginčijimo kaina. (R. Šerpytytė)