Utilitarizmas – etikos teorija, galutiniu tikslu laikanti visų žmonių laimės maksimizavimą ir kančios minimizavimą. Kitaip sakant, kuo daugiau laimės veiksmas suteikia, tuo jis pagal utilitarizmą yra moralesnis, o kančią sukeliantys poelgiai laikomi amoraliais. Poelgiai yra vertinami tik pagal jų pasekmes, todėl melavimas ir kiti dažniausiai smerkiami veiksmai utilitarizme gali būti laikomi moraliais, jei tik jie suteikia daugiau laimės nei kančios. Visų žmonių laimės ir kančios vertė utilitarizme yra vienoda – sava laimė utilitaristams yra svarbi tiek pat, kiek ir bet kurio kito žmogaus. Utilitarizmas yra laikomas pasekmizmo ir hedonizmo forma.
Yra daug skirtingų utilitarizmo formų. Tikslu gali būti laikoma ne laimė, o interesų patenkinimas. Gali būti atsižvelgiama ne tik į žmonių, bet ir į gyvūnų laimę. Laimė gali būti vertinama ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai, intelektualiems malonumams suteikiant daugiau vertės nei fiziniams. Be to, kaip ir bet kuri etikos teorija, utilitarizmas smarkiai priklauso nuo juo besivadovaujančio žmogaus išminties, patirties ir kitų pažiūrų.