Žodžio laisvė – saviraiška kalbėti viešai, skleisti informaciją, įsitikinimus, nuomonę be cenzūros, išskyrus kalbas, jeigu jos gali būti žeidžiančios, kursto nesantaiką ar pavojingos visuomenei.
Įvairiose gyvenimo srityse laisvė pasireiškia įvairiais pavidalais: spaudos ir žodžio laisve viešai skelbti savo ir kritiškai vertinti svetimas pažiūras, organizavimosi laisve ir t. t. Visos laisvės susijusios. Laisvė pažeidžiama, jei ji kurioje nors srityje paneigiama. Laisvei laiduoti nepakanka nevartoti tik tiesioginės prievartos, reikia sukurti ir tokias sąlygas, kad atskiri individai iš tiesų galėtų laisve naudotis.
Net pačioj laisviausioj santvarkoj niekas nėra automatiškai laisvas. ...Nė laisviausia santvarka negali priversti, lyg kokiam darbui, tų, kurie patys savo laisvę išblėsina sustingdami papročiuose, nekritiškai suklupdami prieš autoritetus, atsakomybę pakeisdami paklusnybe, iš dvasinio tingumo savo pažiūromis laikydami tai, kas tėra kitų (prenumeruojamo laikraščio, vadinamosios „laiko mados“ ir pan.) propaguojami dalykai. Nėra laisvės be mąstymo. (J. Girnius)