Profanum ir profanas – tos pačios šaknies, bet skirtingos reikšmės žodžiai. Lot. profanus – esąs prieš šventyklą, nešventas, nebažnytinis, pasaulietiškas, bedieviškas, šventvagiškas, pagoniškas; dažni daiktavardžio profanas vediniai: profanuoti, profaniškumas, taip pat profanacija (lot. profanatio) – (su)menkinimas, išniekinimas, šventvagystė. Dabartinės tarptautinio žodžio profanacija réikšmės: 1. iškraipymas, sudarkymas, nemokšiškas aiškinimas; 2. niekinamas požiūris į pagarbos vertus dalykus. Profanas vartojamas pavadinti žmogui, menkai išmanančiam kurios nors srities dalyką. Panašiõs reikšmės žodis ir diletantas – mėgėjas, neturintis specialaus pasirengimo, paviršutiniškai ką išmanantis žmogus, iš lot. delectare – džiuginti, linksminti, plg. it. dilettare, t. p. diletante – (meno) mėgėjas.