Dorovė − tai pagrindinė individualaus ir visuomeninio gyvenimo laikysena, kuri ne tik faktiškai priklauso (kaip kad papročiai) žmogaus gyvenimo etosui, bet ir reiškia jame besąlygiškus, visuotinai galiojančius reikalavimus (dorovės dėsnis), kurių pažeidimas vertinamas ne vien kaip neįprastas, nederamas, bet ir kaip nedoras elgesys (dorovinis blogis). Pagrindinė etikos, ypač pareigos etikos (Kantas), sąvoka). (A. Halder. Filosofijos žodynas. Vilnius: Alma littera, 2002. P. 52)