Agnostikas – agnosticizmo šalininkas. Agnosticizmas (gr. agnostos – nepažinus), Huserlio pradėtas vartoti terminas – teorija, kuri laiko neišsprendžiamu klausimą apie tai, kas yra metafiziška, o ypač – kas yra Dievo buvimas ir esmė.
Agnosticizmas yra artimas pozityvizmui, nes metafizinį pažinimą sieja su empirinio mokslo kriterijais, be to, skepticizmui, kuris, tiesa, tik kraštutine savo forma, apskritai neigia daiktų pažinumą.
Toks žmogiškojo pažinimo susiejimas tik su apraiškų (fenomenų) pažinimu faktiškai yra ne kas kita kaip viso žmogiškojo pažinimo susiejimas tik su moksliniu pažinimu, suprastu vien atskirųjų mokslų (ar dar tik gamtos mokslų) prasme. Negatyviai toks žmogiškojo pažinimo traktavimas reiškia metafizinio, arba filosofinio, pažinimo išskyrimą, realaus pažinimo vertės paneigimą. Realu tėra tai, ką juslės (betarpiškai ar per instrumentus) rodo. Realus tėra mokslinis pažinimas, kuris apsiriboja jusliniais duomenimis – apraiškomis. Visokia pastanga peržengti patirties ribas – tuščia. Nėra ko dėl metafizikos „draskytis“. Vienintelis sąžiningas atsakymas: ignoramus et ignorabimus, nežinome ir nežinosime – tai agnosticizmas, arba giliojo tikrovės pagrindo nepažįstamumo teigimas. (J. Girnius)