is desktop
Titulinis
Žinynas

Žinynas

Utilitaristai

Utilitaristai. Iš Apšvietos kilusio naujųjų laikų utilitarizmo pagrindėju laikomas Dž. Bentamas (J. Bentham). Žymus utilitarizmo atstovas XVIII a. buvo Dž. Milis (J. St. Mill).

Bentamas utilitarizmą, apskaičiuotą ir visuotinį, apibendrino garsiąja formule: didžiausia laimė yra „daugiausia malonumų didžiausiam skaičiui žmonių“. Kad pasakytų, jog turimas omenyje ne apie iškart daikto suteiktas malonumas, o ir tolesni padariniai, jis rašė apie daikto naudą, tuo žodžiu pavadindamas malonumų, kokių tik galima iš to daikto gauti, visumą. Tad ir aukščiausiąjį gėrį jis apibrėžė dar kaip „naudą didžiausiam skaičiui būtybių“. Utilitaristui „naudingumo principas – tai toks principas, pagal kurį poelgis giriamas arba peikiamas atsižvelgiant į tai, ar jis padidina, ar sumažina suinteresuotų asmenų laimę“. Šis požiūris, ypač dėl to, kad nebūtų painiojamas su egoistiniu hedonizmu, yra žinomas utilitarizmo pavadinimu, kuris atsirado XVIII amžiuje, bet tik dabar visuotinai paplito.

Visą savo gyvenimą Bentamas buvo įsitikinęs utilitarizmo teisingumu, jo filosofijos pamatai niekada nekito – užtat kito jų politinis pritaikymas. Bentamas pradžioje mąstė kaip konservatorius, pabaigoje kaip radikalus liberalas. Lūžio metai buvo 1808-ieji, kai Bentamas susipažino su Miliu: šis nukreipė jį į liberalizmą. Jų vaidmuo filosofinės etikos istorijoje reikšmingas tuo, kad jie utilitarizmą suprato tiksliai, kiekybiškai, kad pritaikė jį politikai ir susiejo su liberalizmu.

Utilitaristai tikėjosi iš filosofijos praktinės naudos. Norėjo padaryti žmonių gyvenimą laimingą ir manė šį tikslą pasieksiantys kreipdamiesi į protą. Milis teigė, kad su žmonija galima viską padaryti, jei tik išmokysime ją skaityti. Iš filosofijos jis ketino padaryti „laimės fabriką“. Kartu tai būtų saugaus gyvenimo, lygybės ir laisvės fabrikas – tuos dalykus utilitaristai laikė neatsiejamais nuo laimės. Beje, saugumą jie vertino labiau nei lygybę, o laimę – labiau nei laisvę. Suprantama, kad laikydamiesi tokio požiūrio jie savąją (utilitarizmo) filosofiją pritaikė politikos reikmėms. (W. Tatarkiewič)