Aprangos etiketas

Šis mokymosi objektas padeda suprasti aprangos etiketo paskirtį, lyginti skirtingų kultūrų (anglų, prancūzų ir japonų) vyrų ir moterų klasikinį aprangos stilių įvairiomis progomis, formuoja nuostatą, kad tinkama apranga ir geros manieros dalykinėje, šventinėje aplinkoje ar viešnagėje yra pagarbos sau ir aplinkiniams išraiška.

1 užduotis. Vaizduotė – XXI amžiaus idealas. Tai metodas žinių taikymo gebėjimams gerinti. Jis skatina esminę informaciją paversti įsimintinais vaizdiniais.

2 užduotis. Teatras. Šis mokymosi metodas padeda mokiniams įžvelgti aptariamų dalykų, pvz., aprangos stilių, dėsningumus ir privalumus, klausti, „kas būtų, jei...“, modeliuojant su konkrečia situacija susijusį elgesį.

3 užduotis. Vaizdingas esė rašymas. Tai metodas skaitymo ir kūrybinio mąstymo gebėjimams gerinti. Jis moko išgirsti teksto žodžius, kurti mintyse vaizdą ar filmą, pajausti vaizdinio sukeltą emociją ir sukurti literatūrinį filosofinį tekstą.

1 užduotis (lengva). Dalykinio stiliaus patarimai. Jie padeda išanalizuoti dalykinio aprangos etiketo sąvoką. Pateikdami tinkamų ir netinkamų europiečių vyrų ir moterų klasikinio stiliaus dalykinės aprangos pavyzdžių mokiniai savais žodžiais paaiškina svarbias gerų manierų ir stiliaus ypatybes darbe, padaro išvadas, kaip suprato aprangos etiketo paskirtį.

2 užduotis (vidutiniška). Aprangos kodų lyginimas. Lyginimas padeda geriau suprasti aprangos etiketo reikalavimus ir nesuklysti susidūrus su gausiomis, painiomis ar nereikšmingomis detalėmis. Lygindami dviejų kultūrų aprangos kodų pagrindines ypatybes mokiniai randa sąsajų ir idėjų, kaip rengtis oficialiomis iškilmingomis progomis.

3 užduotis (sunki). Skaitymas ir dialogas: Kaip noriu, taip atrodau? Skatinamas mokinių mokymasis bendradarbiaujant. Daugeliui mokinių sunkiai sekasi kritiškai įvertinti perskaitytą tekstą, todėl jie gali vienas kitam padėti dirbdami poromis. Mokiniams pateikiami trumpi teiginiai, skatinantys pasvarstyti ir paspėlioti dar prieš skaitant, ieškoti svarbių faktų skaitant, o perskaičius tekstą juos aptarti rašant dialogą ir apibendrinti, kaip žmonių apranga susijusi su psichologiniais aspektais.

Penktadienio vakarą Rytų kultūros studijoje „Wudang Tao“ gana gausiai susirinkusiam būriui smalsuolių viešnia iš Japonijos Harumi Wakou išsamiai aiškino, kaip apsirengti kimono. Ne tik pasakojo, bet ir rodė. Gyvais manekenais virto keturi kauniečiai. „Sunkiausia ir svarbiausia suformuoti šį taisyklingą trikampį priekyje ir viską teisingai surišti“, – rodydama pasakojo japonė.

Įtakingas, plačiai skaitomas ir vertinamas mados vadovas, išleistas prestižinio žurnalo 2005-ųjų rudens-žiemos sezonui, pateikė „pustuzinį svarbiausių įvaizdžių ateinantiems mėnesiams“, „kurie padės jums atsidurti stilingųjų grupės (style pack) priešakyje“. Šio pažado patrauklumas buvo meistriškai apskaičiuotas: trumpučiu, glaustu sakiniu jam pavyko aprėpti visus ar beveik visus vartotojų visuomenės įskiepytus rūpesčius ir iš vartojamo gyvenimo kilusias reikmes.

Visuomenėje apie žmogų dažnai sprendžiama iš jo išorės: stovėsenos, eisenos, judesių, gestų. Remdamiesi šiais, dažnai neįsisąmonintais vertinimais žmogui pajuntame simpatiją arba antipatiją. Ką dar galima suprasti iš žmogaus drabužių? Ką aprangos stilius gali „papasakoti" apie asmens gyvenimo stilių, tikslus?

Kaip apsirengėte šiandien? Gal buvote pasidėjusi suknelę, tačiau ir vėl „įšokote“ į džinsus? Gal ant kėdės liko išlygintas švarkas, o jūs vilkite tuos pačius marškinėlius kaip vakar? Ar galėtumėte sau atsakyti, kodėl taip ir neišdrįsote pasirišti to ryškaus kaklaraiščio, niekada neavėjote tų prabangių aukštakulnių? Įsivaizduokite, kad galite rinktis iš viso pasaulio drabužių, – kaip tada atrodytumėte?

Atsakyk į keletą klausimų ir pasitikrinsi / įsivertinsi temos supratimą.