Mokymosi objektą „Laisvė ir demokratija“ siūloma nagrinėti taikant tarpasmeninį Abipusio mokymosi metodą.
1. Peržvelkite mokymosi objektą, numatykite, kaip jį galima pritaikyti mokytis poromis, atkreipkite dėmesį, kad jis suskirstytas į dešimt kadrų su pokadriais. Pasirūpinkite, kad mokiniai turėtų galimybę dirbti prie vieno kompiuterio dviese arba kiekvienas turėtų savo kompiuterį.
2. Suskirstykite mokinius poromis ir paaiškinkite, kaip reikės dirbti įsivaizduojant, kad jie atlieka A politiko ir B filosofo vaidmenis.
3. Sudominkite mokinius paaiškindami, kad jie visi gali tapti naujos valstybės kūrėjais. Tegul partneriai aptaria ir reitinguoja demokratijos principus, susipažįsta, kas yra politinė filosofija (žr. 2 ir 3 kadrus su pokadriais).
4. Mokiniai paeiliui nagrinėja konkrečią informacijos dalį. Pavyzdžiui:
4 ir 5 kadrus su pokadriais apie Aristotelio ir Platono valstybės idėjas (A filosofas);
6 ir 7 kadrus apie S. Šalkauskio ir V. Gustainio politines vizijas (B politikas).
Partneriai stengiasi vienas kitam paaiškinti šios mokymosi objekto dalies turinį ir atsakyti į iškeltus klausimus.
5. Tada mokiniai gali apsikeisti vaidmenimis: A tampa politiku, o B – filosofu (etiku). Pavyzdžiui:
8 kadrą su pokadriais apie tautinę demokratiją ir laisvės kovas nagrinėja B filosofas;
9 kadrą su pokadriais apie šiuolaikinį liberalizmą – A politikas.
10 kadro dalis apie N. Makiavelio požiūrį analizuoja A politikas, o apie I. Kanto – B filosofas.
6. Kai partneriai vienas kitam paaiškina šios mokymosi objekto dalies turinį ir atlieka abu vaidmenis, padiskutuokite apie tokių žmonių vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje ir karjeros planavimą.
7. Skirkite abiem poros nariams atlikti bendrą užduotį: parengti lyginamąjį pristatymą ar plakatą apie antikos (Platono, Aristotelio), tarpukario Lietuvos (S. Šalkauskio, V. Gustainio), naujųjų amžių (N. Makiavelio, I. Kanto) ar šiuolaikinių mąstytojų (E. Nekrašo, A. Degučio, R. Poperio) laisvos, demokratiškos visuomenės sampratą. Įvertinkite, ar partneriai gerai suprato mokymosi medžiagą.