Susipažįstant su Biblijos papročiais pirmiausia siūloma pažvelgti į žydų tautos tyrumo troškimą kaip viso religinio gyvenimo idealą, kuris paskatino Joną Krikštytoją imti krikštyti žmones. Jėzaus krikštas, ženklinantis naujosios kūrinijos pradžią ir apreiškiantis Švenčiausiosios Trejybės slėpinį, nagrinėjamas pagal Katalikų Bažnyčios katekizmą, pabrėžiant nelygstamą jo vertę.
Pristatant sužadėtuvių laiką pabrėžiama, koks svarbus pasirengimo šeimai laikotarpis tai buvo. Apmąstoma, kaip šį laikotarpį suvokia šių dienų jaunimas, kokios vertybės tebėra svarbios. Aptariami Biblijos laikų vedybų papročiai, skaitoma Šventojo Rašto ištrauka apie Jėzaus dalyvavimą Kanos vestuvėse ir ten padarytą pirmąjį Jėzaus stebuklą. Primenama Santuokos sakramento svarba šeimos gyvenimui, svarstoma, kokius stebuklus Jėzus nori daryti šiais laikais mūsų šeimoms.
Apmąstant mirties bausmės žiaurumą ir Jėzaus nekaltumą analizuojama, kaip mūsų laikais reiškiasi teisingumas ir kaip jis pažeidžiamas legalizuojant abortus, eutanaziją ir kitas nuodėmes. Remiantis Katalikų Bažnyčios mokymu nagrinėjama, kas yra kaltas dėl Jėzaus mirties, kas vyksta, kai atmetame, išsižadame Jėzaus kitų žmonių akivaizdoje, pasirenkame nuodėmės kelią.
Kalbant apie laidojimo papročius skaitoma Pradžios knygos ištrauka apie mūsų protėvio Jokūbo laidotuves (Pr 50, 1–12), mąstoma, kodėl kituose kraštuose gyvenantys žmonės norėdavo ir tebenori būti palaidoti savo gimtinėje. Kalbamasi apie pagarbą mirusiojo kūnui Jėzaus ir mūsų laikais. Aptariamos šių laikų laidojimo tradicijos. Jėzus Kristus pristatomas kaip vienintelis mirties Nugalėtojas, laimėjęs mums išlaisvinimą iš nuodėmės ir mirties. Mokiniai skatinami parašyti ar pasakyti, ką reiškia posakis: „Žodis prikelia – žodis ir užmuša.“ Ką reiškia „nukryžiuoti“ kitą žmogų dvasiškai?
Apmąstant religinius ritualus susipažįstama su aukos prasme Biblijos laikų žmogui. Svarstoma, kaip auką supranta šių laikų žmogus. Jėzus pristatomas kaip vienintelė nekalta ir tobula auka Dievui, tobulas permaldavimas už mūsų nuodėmes.
Supažindinant su Senojo Testamento kunigų apranga ir mūsų laikų bažnyčios liturgijos kunigų apranga aiškinamasi prasmė ir simbolika, liturginių drabužių spalvos ir jų reikšmė. Mokiniai skatinami svarstyti, ką reiškia apaštalo Pauliaus raginimas: „Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių." (Rom 13, 14)
Mokymosi objekto pabaigoje apmąstomi Jėzaus žodžiai: „Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų." Ar šlovindamas Dievą priartinu savo širdį prie Dievo? O gal lieku užsisklendęs mums jau įprastos tradicijos rėmuose, kuri ne visada skatina gyvą santykį su Prisikėlusiuoju?