Mokymosi objektą sudaro dvi dalys, būtų tikslinga skirti dvi pamokas. Galima rinktis tik vieną dalį ir jai tinkamas užduotis.
Pristatant temą mokiniams reikėtų priminti, kad apie neregimąją tikrovę Šv. Rašte kalbama nuolat vartojant simbolius, analogijas (palyginimus). Bažnyčios dailėje perteikiant Šv. Rašto tekstą vaizdais taip pat vartojama ši poetinė kalba.
Pirmoje dalyje aiškinama atvaizdų priklausomybė nuo konkretaus rašytinio šaltinio. Lyginant paveikslus su jų rašytiniais šaltiniais, svarbu stebėti, kas kartojasi ir kas keičiasi skirtingų autorių darbuose ta pačia tema: kintančios detalės dažnai atspindi dailininko gyvenamuoju laikotarpiu aktualius teologinius ir pastoracinius Šv. Rašto komentarus. Toks įsižiūrėjimas į detales padėtų mokiniams suvokti atskirų vaizdo elementų tikslingumą, leistų prasmingiau interpretuoti visumą.
Antroje dalyje pristatoma vaizdo medžiaga apie Vilniaus basųjų karmelitų šv. Teresės bažnyčios sieninę tapybą.
Filme svarbu išskirti du aspektus:
1. atvaizdų siužetų išdėstymą juos simboliškai atitinkančiose bažnyčios zonose;
2. patį atvaizdų turinį, siužetus siejančias temas, svarbiausias perteiktas idėjas.
Temą galima plėtoti tiriant kitose Lietuvos bažnyčiose išlikusius tapybos ar skulptūrinio dekoro ciklus. Taip pat galima patyrinėti savo gyvenamosios vietos bažnyčios meno kūrinių turinį ir išdėstymo tvarką: ar įmanoma įžvelgti kūrinių tarpusavio ryšius, ar tai pavieniai darbai, užsakyti ar dovanoti įvairiomis progomis.
Vaizdo medžiagą galima naudoti nagrinėjant kitas tikybos temas – kalbant apie krikščioniškąjį pašaukimą, šventųjų gyvenimus.