Mokymosi objektas siūlo susipažinti su Derlingojo pusmėnulio kraštais – Vakarų kultūros ir civilizacijos lopšiu prieš atkeliaujant izraelitų protėviams, kuriems Kanaano žemė tapo Pažadėtąja žeme. Mokiniams paaiškinama, kaip įvairiais laikotarpiais buvo vadinamas Kanaano kraštas ir kodėl. Iškeliamas klausimas: kokio tikėjimo žmones šiandien sieja Šventoji Žemė?
Labai glaustai apibendrinama Senajame Testamente aprašyta išganymo istorija, pradedant pasakojimu apie nuopuolį sudarant sandorą su Nojumi, pašaukiant ir išbandant patriarchą Abraomą, Jachvės kalba degančio krūmo slėpinyje Mozei, izraelitų išlaisvinimu iš Egipto vergovės, Jachvės globa keliaujant tautai per dykumą.
Mokiniai turės galimybę pamąstyti apie gamtą, kuri buvo pirminė Dievo apsireiškimo vieta, kurioje žmogus Dievą sutiko ir užmezgė su Juo religinį santykį. Tačiau reikėtų nurodyti esminius skirtumus, kaip Penkiaknygės Dievo samprata skyrėsi nuo Mesopotamijos ir Egipto gamtos religijų.
Mokiniams paaiškinama, kaip izraelitai tampa klajoklių tauta ir kokią įtaką jų religijai daro pagonių kultūros žemdirbystės gamtinis ciklas. Vėliau išsiaiškinama, kaip izraelitai tampa žemdirbiais, koks jų santykis su Dievu. Izraelitų tikėjimas pristatomas kaip iš esmės kitoks, palyginti su kitų kultūrų tikėjimais, kuriuose egiptiečių ir kanaaniečių santykis su dievybe buvo paremtas žemdirbyste, o izraelitų tikėjimas – istorinių įvykių Viešpačiu.
Išsiaiškinama, kodėl religinis sinkretizmas yra labai pavojingas. Mokiniams siūloma remiantis mokymosi objektu diskutuoti apie šių laikų žmonių tikėjimo tikrumą / netikrumą, tikėjimo iššūkius, gresiančius pavojus tikėjimui.
Mokymosi objekto pabaigoje nagrinėjamos Šventojo Rašto ištraukos, susijusios su vynuogynu, sėjėju, raugėmis, garstyčios grūdeliu, nevaisingu figmedžiu. Aiškinamasi, ką Dievas šiais palyginimais nori mums pasakyti, svarstoma, kodėl būtent tokį kalbėjimo būdą Dievas pasirenka.