is desktop

Žinynas

Mesijas

Mesijas [hebr. mašiach – pateptasis], Dievo pasiuntinys, turįs pradėti naują etapą žemėje (ypač tam tikros visuomeninės religinės grupės, kaip Dievo išrinktosios, istorijoje), paprastai nusakomą kaip Dievo karalystė. Pirmykščiame judaizme mesijais buvo vadinami vyrai kunigai ir karaliai, nuo pranašų laikotarpio – būsimasis idealus valdovas, kurį Jahvė atsiųsiąs žydų tautai išvaduoti nuo priešų. Judėjų mesijai turėjo ir žemiško politinio veikėjo (mesijas turėjo būti karaliaus Dovydo palikuonis), ir eschatologinio išganytojo bruožų, kurie sustiprėjo talmudinėje ir ypač mistinėje apokaliptinėje literatūroje. Žydų tautos istorijoje mesijais ne kartą skelbėsi įvairūs politiniai veikėjai. Krikščionybėje mesijo vaizdinys įgijo kitą prasmę: mesijas – žmonijos nuodėmių išpirkėjas, juo esąs Dievo Sūnus Jėzus Kristus, su jo atėjimu prasidėjusi mesijų epocha (judėjai to nepripažįsta ir laukia savojo mesijo). Kadangi istorinė realybė, nepaisant paskelbto mesijo atėjimo, tebesitęsė, eschatologinį pasaulio pabaigos vaizdinį krikščionybės tradicija sudvejino: mesijas pirmą kartą atėjęs kaip mokytojas, išganytojas ir išpirkėjas, antrą kartą jis ateisiąs kaip gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas, visiškas išganymas numatytas per eschatologinį visuotinį teismą ir pomirtiniame gyvenime. Mesijo koncepciją ir vaizdinį turi ir kai kurios kitos religijos (hinduistų Krišna, zoroastristų Soašjantas, Meksikos indėnų Kecalkoatlis, germanų Baldras, musulmonų Mahdis).

Peržiūrėta: 165

Mistika

Mistika (gr. mystikos – paslaptingas) – religinė praktika, kuria siekiama ekstazės būsenoje išgyventi susiliejimą su Absoliutu (Dievu), polinkis į iracionalumą, intuityvizmą ir paradoksalumą. (Religijotyros žinynas / sud. R. Petraitis. Vilnius: Mintis, 1991)

Peržiūrėta: 166

Mitas

Mitas suprantamas kaip visuomeninė arba kolektyvinė savimonė, t. y. pasakojimas, kuris išreiškia visuomeninę savimonę, paremtą įžvalga į gamtą. (A. Rubšys)

Mito esmė – bendra idėja. Pavyzdžiui, kanaaniečių mitą apie Baalą atspindi Ras Šamros (Šamra) raštija, užtikta 1929 metais Šiaurės Sirijos pajūryje. Ras Šamros raštija liudija, kad Kanaano religija buvo įmantri ir išsivysčiusi, turtinga mitinių pasakojimų apie suasmenintas gamtos jėgas.

Mitas pasakoja, kad Baalas ima viešpatauti po pergalės prieš pirmapradį vandens slibiną Jūros valdovo ir Upės teisėjo vardu. Įrodęs savo pranašumą tarp dievų, Baalas ima ruoštis statyti šventovę...

Tuo mitas ir skiriasi nuo istorinio pasakojimo, aprašomo Biblijoje. Mitas yra vyksmas sąmonėje. Senojo ir Naujojo Testamentų istorija – įvykiai šalia sąmonės.

Peržiūrėta: 174

Modernizmas

Modernizmas yra kultūros periodas, užsimezgęs XIX a. viduryje ir pasireiškęs mene, architektūroje, muzikoje, literatūroje, taikomuosiuose menuose ir kituose kultūros reiškiniuose. Modernioji (kvantinė ir reliatyvumo) fizika, modernioji (analitinė ir kontinentinė) filosofija ir modernioji skaičių teorija matematikoje taip pat siejamos su šiuo periodu. Kai kurie mokslininkai XX a. skirsto į modernizmo ir postmodernizmo periodus, kiti neįžvelgia griežtų pastarųjų krypčių skirtumų ir abi jas laiko skirtingomis vieno judėjimo atmainomis.

Peržiūrėta: 166