is desktop
Titulinis
Tematika: Išminties meilė
Tema: Charakterio ugdymas (pagal A. Sprindžiūną)

Charakterio ugdymas (pagal A. Sprindžiūną)

Geras charakteris – ne duotybė. Tai asmeninių pastangų, sprendimų ir veiksmų pasekmė. Įvairiais laikais buvo vertinamos skirtingos charakterio savybės. Kokias savybes į savo asmeninio tobulėjimo sąrašą įtrauktum tu? Arba paprasčiau: kokiu norėtum tapti žmogumi? Tai pradžia, tavo asmeninis tikslas. Dabar laikas susidaryti veiksmų planą. Ir nepamiršti jo laikytis!

Mokymosi objektai:

368-9247170dd246f7a132986321618d9d9e.jpg
Charakterio ugdymas (pagal A. Sprindžiūną). Demonstracinis objektas

Kaip tapti kilniu žmogumi ir išsiugdyti gerą charakterį? Iš ko jis sudarytas? Filosofijos docentas dr. Andrius Sprindžiūnas vaizdo interviu pabrėžia, kad charakteris – per visą filosofijos istoriją (nuo antikos išminčių iki naujųjų laikų mąstytojų) įvardytų dorybių derinys. Remiantis šiomis klasikinėmis savikūros, egzistencinės, humanistinės, dialogo etikos sampratomis siūloma charakterį susieti su vertybėmis, nuostatomis ir žmonių elgesio vertinimu kasdieniame gyvenime.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 248574
Charakterio ugdymas. Kūrybinės užduotys

1 užduotis. Charakterio stiprybės ir silpnybės. Mokiniai taiko Edvardo de Bono „šešių mąstymo skrybėlių“ metodą teigiamoms ugdytinoms charakterio savybėms ir ydoms apibūdinti.

2 užduotis. Dorybių žemėlapis. Mokiniai apibūdina save kaip kūrybingą asmenybę, išskiria dorybių prioritetus ir jų raišką konkrečioje veikloje bei pavaizduoja savo dorybių žemėlapį.

3 užduotis. Profesijos, pasaulėžiūra ir charakteris. Mokiniai įsivaizduoja ir kuria metaforas, kaip susijęs žmogaus charakteris, pasaulėžiūra, profesija taikydami asmenines, tiesiogines analogijas bei priešingų žodžių poras, gretindami literatūrinius vaizdinius.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 248204
Charakterio ugdymas. Kritinio mąstymo užduotys

1 užduotis (lengva). Pritaikymas: „Superherojai“. Taikydami šį tyrimo metodą mokiniai analizuoja tipiškus ir netipiškus herojų pavyzdžius, šiuolaikines medijas, iškelia hipotezę apie superherojus ir raštu argumentuoja, kaip ir kodėl gali būti populiarūs tam tikri vyrų ar moterų vaidmenys ir charakterio bruožai.

2 užduotis (vidutiniška). Dviejų charakterio pavyzdžių lyginimas. Taikydami šį mokymosi metodą mokiniai atlieka lyginamąją analizę, remiasi moralinio žinojimo, moralinio jausmo ir moralinio veiksmo kriterijais darydami išvadas ir nustatydami galimas charakterio formavimosi priežastis bei svarbiausius jo bruožus.

3 užduotis (sunki). Moralinės dilemos sprendimas: „Negyvenama sala“. Taikydami šį labai asmeninio pobūdžio atrankos metodą mokiniai pagal savo kriterijus ir vertybes įvertina padėtį ir priima sprendimą.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 248204
Religinės tolerancijos samprata ir būklės Lietuvoje bruožai. Papildomi skaitiniai

Religinės tolerancijos tema įpareigoja į religijas ir įvairias religingumo apraiškas žvelgti per kritinio vertinimo distanciją. Pati tolerancijos sąvoka suponuoja šią distanciją, nes apie toleranciją iš tiesų galime kalbėti tik tada, kada susiduriame su skirtingomis, kitoniškomis nuomonėmis, pažiūromis, įsitikinimais, vertybėmis, tradicijomis.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 248568
Žmogaus kilnumas – kas tai?. Papildomi skaitiniai

Lietuvių kalbos žodis „kilnumas“ kilęs iš žodžių „kilti“ ir „kilmė“. Vadinasi, kilmė siejama su garsiais protėviais, jų mąstymo pobūdžiu? Žodis „kilnus“ aiškinamas taip: keliantis pagarbą, doras, taurus. Taigi galima teigti, protėviai svarbūs tik dėl to, kad iš jų kilo taurus žmogus...

Atsisiųsti Peržiūrėta: 245877
Lietuvos moksleivių ksenofobijos ir politinės tolerancijos bruožai. Papildomi skaitiniai

Straipsnyje aptariamos politinės tolerancijos tyrimų problemos, pateikiami vyresniųjų klasių mokinių politinės tolerancijos tyrimo rezultatai, išryškinantys jaunuolių požiūrio į skirtingų socialinių grupių atstovų teisę į žodžio laisvę bei teisę dirbti mokytojais ypatumus. Be to, aptariamos kai kurios moksleivių ksenofobijos sąsajos su jų polinkiu į nelankstų, autoritarišką ir dogmatišką mąstymą.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 248204
Tomas Likonas. Papildomi skaitiniai

Norime, kad mūsų vaikai turėtų gerą charakterį. Iš ko jis susideda?

Graikų filosofas Aristotelis gerą charakterį apibrėžė kaip dorą elgesį kitų žmonių ir savo paties atžvilgiu. Aristotelis primena mums tai, ką dabartiniais laikais esame linkę pamiršti. Doras gyvenimas apima dvejopas tarpusavyje susijusias dorybes: į save patį orientuotas dorybes (tokias kaip savikontrolė ir nuosaikumas) ir į kitus orientuotas dorybes (tokias kaip kilnumas ir atjauta). Mums būtina kontroliuoti save pačius – savo norus, savo aistras, kad kiti mus laikytų dorais.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 248204
t_368-818771b02a855fcb69affa1e53ce929c.jpg
Pasitikrink ir įsivertink. Įsivertinimas

Atsakyk į keletą klausimų ir pasitikrinsi / įsivertinsi temos supratimą.

Atsisiųsti Peržiūrėta: 248875