Basieji karmelitai – tai šv. Teresės Avilietės ir šv. Kryžiaus Jono Ispanijoje reformuoti [[karmelitai : 408 ]]. Jie be sušvelninimų laikosi senosios (XIII a.) šv. Alberto regulos ir savo konstitucijos.
Labiausiai jie pagarsėję mistinėje teologijoje: šv. Teresės Avilietės ir šv. Kryžiaus Jono veikalai iki šiol yra laikomi puikiais [[mistikos: 537 ]] vadovėliais.
Į Lietuvą basieji karmelitai atvyko iš Lenkijos XVII a. pradžioje. 1633–1654 m. Vilniuje basieji karmelitai pastatė Šv. Teresės Avilietės bažnyčią, šiandien esančią glaudžioje kaimynystėje su Aušros Vartų koplyčia.
Bažnyčia (gr. eklesia) yra sušauktųjų bendrija ir per Krikštą priklausantys Kristaus Kūnui visų tautų nariai. (YOUCAT lietuviškas. Jaunimo katekizmas. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2011. P. 76)
Katalikų ir stačiatikių dogmatiniai teiginiai
Katalikų Bažnyčios Tradiciją sudaro apaštalų pamokslai, Bažnyčios tėvų veikalai, visų visuotinių ir kai kurių vietinių Bažnyčios susirinkimų nutarimai, popiežių laiškai bei enciklikos. Stačiatikių Bažnyčioje Šventąja Tradicija laikomi Bažnyčios tėvų veikalai ir tik pirmųjų 7 visuotinių Bažnyčios susirinkimų nutarimai.
Šventasis Raštas, arba Biblija (gr. biblia – knygos), sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: Senojo Testamento ir Naujojo Testamento. Testamentas čia reiškia Sandorą, šventą Dievo ir žmonijos sutartį.