1 užduotis. Kad sudomintumėte mokinius, pakvieskite keturis savanorius klausytojus. Paaiškinkite jiems užduotį: įdėmiai išklausyti žiniasklaidos pranešimą ir jį išsamiai atpasakoti kitam mokiniui. Paprašykite trijų mokinių išeiti iš klasės ir trumpai palaukti už durų, kol pakviesite. Kiti mokiniai įdėmiai stebi ir klauso, bet negali įsiterpti. Pastatykite klasės priekyje dvi kėdes: ant vienos kėdės atsisėda pirmas savanoris, ant kitos – Jūs. Perskaitykite mokiniui garsiai tekstą apie skulptūros „Banga“ vagystę Palangoje du kartus. Paklauskite klausytojo: ar viskas aišku? Mokinys gali pateikti klausimų, paprašyti pakartoti kai kurias teksto vietas ir t. t. Jis gali aiškintis tiek, kiek reikia, kad gebėtų tekstą atpasakoti. Tada kviečiamas antras savanoris, jis atsisėda ir klausosi atpasakojamo pranešimo, užduoda klausimų, paskui pats pasakoja trečiajam ir t. t. Kiti mokiniai klausosi, kaip perteikiama informacija, susijusi su veikėjo elgesiu, atsakomybe, jausmais, užuominomis. Baigę pasakoti mokiniai patys perskaito tekstą ir pakomentuoja, kokia informacija išliko, o kokia ne. Tada remdamiesi šiuo pranešimu atsako į pateiktus apibendrinamuosius klausimus apie atsakomybę.
2 užduotis. Paaiškinkite mokiniams, kad ši užduotis skirta jų vaizduotei sužadinti. Tegul mokiniai pasirenka, ką norėtų daryti: raštu apibūdinti kilusius jausmus, aprašyti vaizdinius, galbūt piešti paveikslėlius – įsivaizduojamo filmo kadrus (atspausdintuose užduoties lapuose). Tai bus jų vaizdinių išraiška. Skaitykite žodžius lėtai, po vieną, derama intonacija. Paraginkite mokinius kurti mintyse vaizdą arba filmą ir nuolat jį papildyti naujais žodžiais. Vėliau mokiniai rašo arba piešia. Galima aptarti darbus poromis, mažomis grupėmis arba visai klasei drauge. Pasiūlykite mokiniams perskaityti papildomą skaitinį – filosofo E. Levino pokalbį su Filipu Nemo apie atsakomybę iš „Filosofinės etikos chrestomatijos“ – ir pasitikrinti pirmines asociacijas: socialinė atsakomybė – tai... Pasiūlykite apsvarstyti darbo procesą, kaip sekėsi kurti vaizdinius, būdą, kuris jiems geriausiai tiko: įvykių įsivaizdavimas, jausmų aprašymas ar kadrų piešimas. Pasiūlykite šį metodą taikyti ir dirbant su kitais skaitiniais: iš teksto išrinkti svarbius žodžius, kurti vaizdinius, kelti hipotezes, o paskui atidžiai skaityti tekstą ir pasitikrinti asociacijas.
3 užduotis. Sudominkite mokinius, pasakykite, kad esė kilo iš prancūziško žodžio essayer, reiškiančio bandyti (essai – bandymas). Būtent tokia pirminė žodžio reikšmė tarsi leidžia šiek tiek laisviau fantazuoti ir rašyti kūrinį, kuriuo save išbandome. Prieš rašant patartina paaiškinti, kas yra gera esė: aiški idėja, baigtos mintys, savitas minčių dėstymo stilius. Esė gali būti įvairių: publicistinių, asmeninių, literatūrinių, mokslinių. Jų temos taip pat įvairios: filosofinės literatūrinės, geografinės kelioninės, istorinės informacinės, kultūrinės ir kt.
Šią esė rašymo pamoką galima integruoti į literatūros pamoką, plačiau pristatant humanizmą ar egzistencinę literatūrą, gretinant kelis autorius, pvz., Ž. P. Sartrą ir A. de Sent Egziuperi. Pasiūlykite mokiniams pirmiausia pagalvoti, kas galėtų būti jų esė skaitytojas, apmąstyti savo nuomonę, pažiūras, kiek jos subjektyvios ir gali būti įdomios ar suprantamos kitiems, remtis keliomis iš dalies suplanuotos esė rašymo rekomendacijomis. Vertinant mokinių esė patartina atsižvelgti į individualumą, originalumą.