1 užduotis. Sudominkite mokinius ir pasiūlykite prisiminti vaikystę, kai visas problemas jiems padėjo spręsti suaugusieji. Taip pat reikšmingiausius paauglystės įvykius, kai teko kokią nors problemą spręsti patiems. Parašykite lentoje sąvoką moralinė problema ir ją paaiškinkite: tai nelygiavertis vertybinis pasirinkimas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Priminkite S. Kierkegoro Arba–Arba sampratą, kuri labai svarbi etiniam žmogaus brendimui. Paskatinkite mokinius prisiminti gyvenimo istorijos pavyzdžių: pasižymėti ne tik įvykių faktus, bet ir savo jausmus, motyvus, mintis apie pasekmes. Nereikėtų siūlyti visai klasei aptarti asmeninio gyvenimo pavyzdžių. Galima apibendrintai aptarti šiandienes jaunimo moralines problemas, vaizduojamas kine: tai gali būti gerai žinomas animacinis, nuotykių, romantinis, detektyvinis filmas ir pan.
2 užduotis. Sužadinkite mokinių susidomėjimą: sugalvokite „kabliuką“ arba mąstyti skatinančią užduotį, kurią atliekant reikėtų išanalizuoti interesų konfliktą. Galite pasiūlyti dirbti grupėmis ir apsvarstyti pateiktą nemokyklinio pasaulio problemą, ją taikyti šių dienų gyvenimui ir parengti šios problemos sprendimo planą. Suskirstykite mokinius į kelias komandas (po 10 ar mažiau narių), kad jie atstovautų ūkininkų ar kitai bendrijai (pvz., verslininkų, mokesčių mokėtojų, profesinei sąjungai ir pan.), o vienas gintų asmeninį interesą. Tegul mokiniai viską gerai aptaria ir skirtingais požiūriais (vienpusiu ir dvipusiu) apsvarsto keturis problemos sprendimo variantus. Tada paprašykite parašyti rezultatus lentelėje: 1) veiksmų planus, palaikančius asmeninio intereso ar socialinio naudingumo sprendimus, 2) planus, kurie būtų pagrįsti įstatymų teisės sprendimais ar bendra etine atsakomybe. Paskatinkite įvertinti argumentus „už“ ir „prieš“, tada bandyti įtikinti vienpusio požiūrio atstovus ir susitarti, kuris bendras problemos sprendimo planas būtų tinkamiausias (kompromisas ar laimėjimas–laimėjimas) ir geriausiai atitiktų atsakomybės sampratą. Tegul grupių nariai pristato savo problemos sprendimo planą ir paaiškina, kaip pavyko derėtis ir susitarti. Apibendrinkite diskusiją ir įvertinkite grupių ir kiekvieno mokinio darbo rezultatus.
3 užduotis. Trumpai pristatykite mokiniams įžymų rusų rašytoją, filosofinių romanų autorių F. Dostojevskį. Pateikite jiems du priešingus teiginius, atspindinčius F. Dostojevskio požiūrį į atsakomybę ir kaltę, išsakytą romano „Broliai Karamazovai“ veikėjų lūpomis (papildomi šios temos skaitiniai). Tegul mokiniai nusprendžia, ar jie sutinka su kiekvienu požiūriu, o gal nesutinka ar sutinka iš dalies. Tada paprašykite perskaityti du papildomus skaitinius (žr. 3 užduoties nuorodas), ieškoti šiuose tekstuose įrodymų „už“ ar „prieš“, patvirtinančių ar paneigiančių pateiktus garsius F. Dostojevskio teiginius, pasirinkti veikėją, kurio mintys sudomino. Baigę skaityti, mokiniai susiskirsto poromis, aptaria veikėjų Raskolnikovo ir Zosimos išsakytus argumentus ir bando prieiti bendrą nuomonę, ar tekstai patvirtina teiginį „Visi esame kalti dėl visko, už visus ir visiems, ir aš daugiau negu kiti“, ar paneigia atsakomybę kaip buvimą drauge: „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas?“ (citata iš Biblijos Pr 4, 9). Padiskutuokite. Išklausykite mokinių nuomonę apie kiekvieną teiginį ir paklauskite, kaip iš teksto išrinkti veikėjų argumentai jiems padėjo apginti savo požiūrį apie atsakoybę už kitą žmogų ir visą žmoniją. Kad mokiniai įtvirtintų žinias, pasiūlykite parašyti intepretaciją remiantis perskaitytais skaitiniais, stengtis paaiškinti teksto teiginius ir pagrįsti savo išvadas. Pateikite vertinimo kriterijus.