Prieš pradedant nagrinėti mokymosi objektą siūloma klausti mokinių, ką jie jau žino apie Jungtinės Karalystės laikotarpį, tris iškiliuosius izraelitų tautos karalius. Išsiaiškinama, kodėl Kanaano kraštas pavadinamas Palestina.
Pristatomos Senojo Testamento 1 ir 2 Samuelio ir 1 ir 2 Karalių knygos, kurios kalba apie Izraelio karalystę, egzistavusią jau X a. pr. Kr. Pabrėžiama, kur buvo rastas seniausias Šventraščio tekstas hebrajų kalba, kuriame amžiuje jis užrašytas.
Aiškinamasi, kokius reikšmingus darbus atliko pirmieji karaliai kurdami iškilią Izraelio valstybę tarp Derlingojo pusmėnulio kraštų.
Analizuojama, kuo ypatinga Jeruzalė Saliamono laikais, kokį Dievo, karaliaus ir visuomenės santykį vaizduoja Saliamono Šventyklos, Rūmų ir miesto statiniai, ką mena karalių laikų iškasenos.
Mokiniai supažindinami su izraelitų Pažadėtoje žemėje įvykusiais lemties įvykiais iki Kristaus laikų.
Mokiniai skatinami mąstyti, kodėl buvo pradėtos statyti sinagogos, kas tai paskatino.
Analizuojama, kuo krikščionių bendrija skyrėsi nuo kitų žydų būdama įsitikinusi, kad Naujasis amžius jau prasidėjo.
Pristatomos keturios Naujojo Testamento evangelijos – pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną, – kurios yra pagrindiniai šaltiniai, aprašantys Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mokymą, pagrįstą istorine Jėzaus veikla, ypač Galilėjoje ir jos kaimynystėje.
Ieškoma atsakymų, kodėl Jėzus verkė Jeruzalės, kas yra dangiškoji Jezuzalė ne istoriniame chronos laike ir pasaulio profanum erdvėje, o amžinybėje – kairos ir sacrum būtyje.