is desktop

Žinynas

Sofistas

Sofizmas (gr. sophisma – vingrybė, prasimanymas) – retorikos metodas, sąmoningai klaidingas samprotavimas, kuris pateikiamas kaip teisingas.

Sofizmas yra paremtas sąmoningu logikos dėsnių iškraipymu (pvz., vėlyvųjų sofistų polemika) arba skirtas pastarųjų problematikai pademonstruoti (pvz., Zenono aporijos, megariečių antinomijos).

Peržiūrėta: 302

Sokratas

Sokratas (Σωκράτης, 469 pr. Kr. Alopekėje netoli Atėnų – 399 pr. Kr. ten pat) – graikų filosofas, gyvenęs ir veikęs Atėnuose.

Gimė skulptoriaus ir pribuvėjos šeimoje. Jaunystėje Sokratas gavo gerą pradinį išsimokslinimą, o sulaukęs 18 metų tapo Atėnų piliečiu, davęs priesaiką laikytis įstatymų. Tolimesnis Sokrato gyvenimas nėra labai aiškus, egzistuoja įvairių versijų. Sokrato raštų neišliko. Apie jo teoriją žinoma iš Platono, Ksenofonto, Aristofano veikalų. Oficialiai Sokratas buvo apkaltintas, kad negerbiąs tradicinių dievų ir tuo tvirkinąs jaunimą, ir nuteistas mirti.

Suformavo požiūrį į filosofiją kaip būdą siekti gyvenimo išminties. Savąja filosofijos samprata siekė atsiriboti nuo sofistų reliatyvizmo. Pasak Sokrato, pažinimui būdingas besąlygiškas tikrumas. Jis pasiekiamas specialiu protavimo metodu, žmonėms bendraujant intelektualiai, susiduriant jų nuomonėms. Nuomonių gretinimas, tiksliai formuluojant klausimus, padedąs atskleisti prieštaravimus ir prieiti prie sąvokų apibrėžčių, kurios ir reiškia tai, kas iš tikrųjų yra. Šį Sokrato metodą Platonas pavadino dialektiniu. Sokratas juo stengėsi paaiškinti, kaip žmogus turi siekti gėrio, grožio ir tiesos. Aukščiausia gėrio apraiška laikė etines vertybes, o jų pažinimą – būtina dorovingo elgesio sąlyga. Filosofija, skatindama refleksiją ir padėdama išsiaiškinti etines sąvokas, tarnaujanti gėriui. Tad žmogaus dorovingumas priklausąs nuo jo noro ir sugebėjimo siekti žinių.

Sokrato etinių sąvokų teorija žymiai prisidėjo prie etikos mokslo pažangos, davė pradžią kai kurių logikos procedūrų (indukcijos, analogijos) struktūros sampratai. Sokrato mintis, kad sąvokoje glūdi besąlygiškas būties turinys, turėjo įtakos tikrovės idealistinei sampratai susidaryti. Šia linkme Sokrato filosofiją plėtojo Platonas.

Peržiūrėta: 292

Sokratizmas

Sokratizmas – tai kraštutinis moralizmas, susietas su kraštutiniu intelektualizmu: jo nuomone, dora yra žmogaus tikslas, o žinios – svarbiausia priemonė. Žinojimas yra sąvokinis, o sąvokų kūrimo būdas – indukcija. Tas, kuris žino ir dėl to yra doras, pasiekia aukščiausiąjį gėrį ir tampa laimingas; taigi sokratizmo išvada – laimės, proto ir doros vienovė. Šia išvada nuo tol rėmėsi visos graikų filosofijos mokyklos ir jos pamatu kūrė etiką.

Peržiūrėta: 305

Spontaniškas

Spontaniškas – sukeltas vidinių jėgų, savaime kylantis, savaiminis.

Peržiūrėta: 245