Šventasis Raštas, arba Biblija (gr. biblia – knygos), sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: Senojo Testamento ir Naujojo Testamento. Testamentas čia reiškia Sandorą, šventą Dievo ir žmonijos sutartį.
Bizantija – Rytų Romos imperijos dalis, susikūrusi IV a. ir gyvavusi iki XV a. vidurio. Remdamasi graikų kultūra, Bizantija su sostine Konstantinopoliu tapo Rytų krikščionybės (Stačiatikių Bažnyčios) centru.
Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi Šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr. Kr. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą.
Keista, tačiau savo tėvynėje Indijoje budizmas neįsitvirtino. Nuo VII a. budizmą neabejotinai nustelbė hinduizmas, kurio orientacija j dievobaimingą pamaldumą geriau atitiko paprastų žmonių religinius poreikius. Nuo XI a. budizmas Indijoje jau atlieka tik nereikšmingą vaidmenį. Tačiau pastaraisiais metais daktaras Ambedkaras atvertė j budizmą daugybę parijų, „neliečiamųjų klasei“ priklausančių asmenų. Jų dabar apie 5 milijonus. Kai kuriuose kituose regionuose budizmas iš pradžių įsitvirtino, bet vėliau buvo išstumtas islamo. Archeologiniai kasinėjimai bei senovės paminklai liudija, kad budizmas klestėjęs Centrinėje Azijoje, ypač Rytų Turkestane. Tačiau IX a. šis pakilimas ūmai pasibaigė. Indonezijos salose budizmas smarkiai plėtojosi nuo VIII a., bet apie XVI a. šiose teritorijose jau įsivyravo islamas.
Teravados budizmas, seniausioji budizmo religijos atmaina, išpažįstama iki mūsų dienų – iš dalies net kaip „valstybinė religija“, – pavyzdžiui, Šri Lankoje (Ceilone), taip pat kraštuose už Indijos: Birmoje, Tailande, Kampučijoje (Kambodžoje), Laose. Kituose Tolimųjų Rytų regionuose labiau paplitusi budizmo atmaina, kuri žinoma kaip mahajanos mokykla, ir kiti variantai. Čia paminėsime Kiniją, Tibetą, Korėją, Japoniją, Vietnamą, Mongoliją, Ladaką, Nepalą, Butaną ir Sikimą. Labai sunku suskaičiuoti, kiek budizmo išpažinėjų šiandien yra pasaulyje. Juk Kinijoje, Tibete, Mongolijoje, o ypač Japonijoje, tarp religijų seniai neliko aiškių ribų. Taip yra dėl to, kad nuo seniausių laikų budizmas dažnai susilieja čia su viena, čia su kita religija. Todėl kartais neįmanoma atskirti, kur pasibaigia budizmas ir prasideda daoizmas arba šintoizmas! Manoma, kad budistų yra apie 200 milijonų. Į šį skaičių neįeina Kinijos budistai ir tos mažos grupelės, kurios gyvena ne Tolimuosiuose Rytuose ir šiam bendram skaičiui beveik nedaro įtakos. Kai kurie tyrinėtojai spėja, kad toji „nesuskaičiuojama minia“ budistų, kuri gyvena Kinijoje, gali dukart viršyti nurodytą skaičių. Tad bendras pasaulinės budistų bendruomenės skaičius gali siekti kokius 600 milijonų.
Wulfas Metzas. Budizmą išpažįstančios šalys
„Chronos“ − judantis laikas, kuris prasideda ir tęsiasi: praeitis, dabartis, ateitis. Tai linijinis, nuoseklus laikas, sudarantis chronologinę seką, matuojamas kiekybine trukme: „Kiek laiko“? Tai žmogaus kasdienės veiklos laikas. Kai kurie su laiku susiję tarptautiniai žodžiai, vartojami ir lietuvių kalboje, yra kilę iš žodžio „chronos“ − chronologija, chronometras ir kt.