Kirėniečiai – sofistų ir Sokrato mokinio Aristipo iš Kirėnės įkurtos filosofijos mokyklos, pavadintos jo gimtinės vardu, atstovai. Aristipo Kirėniečio gyvenimo datos artimos Platono. Pirmiausia jis susipažino su Protagoro, o tik vėliau su Sorato pažiūromis. Buvo Sokrato mokinys, bet daugeliu atžvilgių liko ištikimas sofistų doktrinai. Aristotelis jį vadina sofistu: motyvų tam teikė ne tik jo pažiūros, bet ir klajokliškas gyvenimo būdas; jis buvo pirmasis iš Sokrato mokinių, kuris grįžo prie sofistų papročio imti atlyginimą už mokymą. Buvo visiška kiniko Antisteno priešingybė: anas nusprendė gyventi kaip proleratas, o Aristipas buvo dvarininkas ir aukštuomenės žmogus. Senovėje pasakojamuose anekdotuose jis buvo vaizduojamas kaip oportunistas ir pataikūnas, o jo elgesys buvo specialiai priešinamas Platono, su kuriuo Aristipas buvo susitikęs Sicilijos dvare, elgesiui. Savo doktriną jis sukūrė gana anksti, dar esant gyvam Sokratui. Ir gyveno pagal ją, praktikuodamas hedonizmą.
Pažiūros. Iš Sokrato ir sofistų Aristipas išmoko to paties, ko ir Antistenas: esą praktiniai dalykai yra svarbesni už teorinius. Niekinti žinojimą ir netikėti juo buvo vienodai būdinga ir kirėniečiams, ir kinikams. Pažinimą jie suprato visai kaip Protagoras: žinojimą teikia tik juslės, ir jis yra visiškai santykinis. Be to, tą santykinį žinojimą jie interpetavo dar ir subjektyvistiškai: pažįstame tik savo būsenas, o ne daiktus, sukeliančius tas būsenas. Nuo šios minties natūraliai pereinama prie Aristipo etikos. Pažįstame tik savo būsenas, o jos būna arba malonios, arba nemalonios, ir tik šios mūsų būsenų savybės skatina mus rinktis vieną iš jų. Mes visada siekiame tik malonumo, o vengiame nemalonumo. Juk malonumas yra vienintelis gėris, o nemalonumas – vienintelis blogis. Šitą nuostatą įprasta vadinti hedonizmu: nuo graikiško žodžio hedone, reiškiančio malonumą. Aristipas buvo galbūt pats ryžtingiausias ir nuosekliausias hedonistas, kokį žino etikos istorija.
Kirėniečių mokykla. Aristipo filosofija turėjo gausų būrį šalininkų, kurie plėtojo hedonizmo pažiūras. Be jo dukters bei vaikaitės ir Aristipo Jaunesniojo, jiems priklausė Teodoras, vadinamas Ateistu, taip pat Hegesijas, vadinamas Mirties Šaukliu, Anikeris ir kiti. Šie kirėniečiai savo hedonistinę etiką buvo išdėstę penkiuose veikaluose: a) apie gėrį ir blogį arba, kaip jie patys sakė, apie tai, ko verta siekti ir ko vengti, b) apie gėrio ir blogio sukeliamas būsenas, c) apie tų būsenų paskatintus veiksmus, d) apie tų būsenų vidines priežastis ir e) apie sprendimo pamatus. (W. Tatarkiewič)