is desktop
a-
a
a+
a++
Išplėstinė paieška
Išminties meilė
Ekologinė etika (pagal Č. Kalendą)
Laisvė ir moralė
Laisvės rūšys
Sąžinė ir dorovė
Atsakomybė
Laisvė ir demokratija
Žmogus - projektas
Išmintis (pagal A. Šliogerį)
Laimė (pagal J. Baranovą-Rubavičienę)
Tolerancija (pagal L. Donskį)
Charakterio ugdymas (pagal A. Sprindžiūną)
Gyvenimo prasmė
Šeima
Tėvai ir vaikai
Meilė ir šeima
Žmogus – kūniškas, lytiškas asmuo
Skirtingi, bet vienodai vertingi
Meilė – žmogaus pašaukimas
Santuoka – šeimos kūrimo pamatas
Pasaulio religijos
Biblija kaip sandoros istorija
Ortodoksija. Nuo Bizantijos iki Lietuvos
Judėjų tikėjimas
Islamas. Tradicijos ir naujovės
Rytų religijos ir dvasingumas
Šventasis Raštas
Biblija - gyvenimo Knyga: Naujasis Testamentas
Biblija - gyvenimo Knyga: Senasis Testamentas
Pažadėtoji Žemė: Dievo tautos pašaukimas
Pažadėtoji Žemė: Dievo Karalystė
Biblijos krašto papročiai
Biblijos struktūra ir žanrai
Senojo Testamento pranašai
Paulius – tautų apaštalas
Etiketas ir kultūra
Kultūriniai etiketo savitumai
Aprangos etiketas
Bendravimo etiketas
Religinis menas
Meno paskirtis religiniuose objektuose
Šv. Teresės tobulybės kelias
Religiniai simboliai
Mes bendraujame
Sokrato dialogas ir teismas
Kultūrų įvairovė ir dialogas
Agresyvus elgesys
Titulinis
Išplėstinė paieška
Visos temos
Žinynas
Išplėstinė paieška
Išskleisti paiešką
Siaurinti paiešką
Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje
Tipai:
Demonstracijos
Žinynas
Kritinio mąstymo
užduotys
Kūrybės užduotys
Papildomi
skaitiniai
Ieškoti
Tematika
Visos tematikos
Išminties meilė
Šeima
Pasaulio religijos
Šventasis Raštas
Etiketas ir kultūra
Religinis menas
Mes bendraujame
Žinios ir supratimas
=============================================== 9-10 kl. ==============================================
---------------------ETIKOS BENDROJI PROGRAMA-------------------------------------
1.2.1. Rašant esė, interpretuoti savasties raidą – vis labiau tampu laisvas ir atsakingas.
1.2.2. Paaiškinti, kaip suprantu žodžius „asmens laisvė ir jos ribos“.
1.3.1. Paaiškinti sąžinės sąsajas su vertybėmis, sąžinės reikšmę moraliniam gyvenimui. Pateikti sąžiningo ir nesąžiningo elgesio pavyzdžių.
1.4.1. Paaiškinti, kaip suprantu sąvoką autoritetas ir ką reiškia būti autoritetu. Išvardyti savybes, būdingas lyderiams ir autoritetams.
1.4.2. Papasakoti, kas man yra autoritetas ir kodėl.
1.5.1. Pažinti savo galimybes renkantis pašaukimą ir profesinę veiklą, interpretuoti ją kaip savikūrą.
2.2.2. Paaiškinti, kokios savybės svarbios norint būti geru draugu, partneriu.
2.4.2. Paaiškinti santykių su kitos lyties bendraamžiais ypatumus (kolegiški, draugiški, artimi, tolimi, teigiami, neigiami, įtempti). Suprasti šių skirtingų santykių priežastis.
2.5.1. Suprasti ir paaiškinti, kas yra meilė, kuo ji skiriasi nuo lytinio potraukio, trumpalaikio susižavėjimo ar seksualinio priekabiavimo.
3.2.2. Paaiškinti kultūrų tarpusavio sąveiką naudojant viešųjų ryšių priemones.
3.3.3. Ugdytis pagarbą kitoms tautoms – taip prisidėti prie tarptautinio supratimo ir pagarbos.
3.4.1. Išmanyti demokratinės visuomenės principus ir svarbiausias demokratijos vertybes (asmens teises, laisves ir pareigas).
3.4.2. Paaiškinti, kad asmens laisvės ir teisės neegzistuoja be pareigų demokratinėje visuomenėje.
3.4.3. Argumentuoti, kad kiekvienas bendruomenės narys atsakingas už sprendimų priėmimą, aptarti, kokiais būdais jis dalyvauja priimant bendrus sprendimus demokratinėje bendruomenėje.
3.5.2. Papasakoti apie istorines asmenybes, jų charakterius ir nuopelnus. Pagrįsti, kurios asmenybės turėjo tik formalų politinį autoritetą, o kurios – moralinį. Paaiškinti istorinių asmenybių įtaką kuriant ir valdant valstybę, formuojant tautos moralę.
4.3.1. Apibūdinti, kas būdinga šiuolaikinei kultūrai ir šiuolaikinei visuomenei, aiškintis, kurios vertybės yra pastovios, o kurios kinta.
4.3.2. Paaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria jaunimas.
=============================================== 11-12 kl. ==============================================
---------------------FILOSOFINĖ ETIKA-------------------------------------
Mokinys susipažįsta ir prisimena kai kuriuos iškiliausius antikos, Rytų, krikščionybės ir Naujųjų amžių Vakarų filosofijos klasikus, kurie nagrinėjo etikos klausimus.
Mokinys suvokia skirtumą tarp faktų ir vertybių, idealo ir realybės, praktinių ir filosofinių klausimų, aprašomosios (deskriptyvinės) ir filosofinės (normatyvinės) etikos, gali paaiškinti, kodėl etika vadinama „praktine filosofija“ ir kokia „filosofinės e
Mokinys susipažįsta ir gali apibūdinti mąstytojus, kurie svarstė etikos klausimus dialogo būdu ir kurie mąstė apie Aš–Tu santykio etinius pagrindus.
Mokinys gali paaiškinti, kokios etinės, filosofinės nuostatos lemia dvejopą tarpasmeninio santykio su kitu pobūdį: priešpriešą arba pozityvų tarpasmeninį dialogą.
Mokinys gali paaiškinti, kokios yra metodologinės filosofinio dialogo prielaidos ieškant tiesos (pavyzdžiui, sokratiškasis klausimų atvirumas, už ir prieš argumentų svarstymas, loginis mąstymas, pašnekovo klausymas ir supratimas, sąvokų apibrėžimas) ir ko
Mokinys reflektuoja savo santykį su kitu asmeniu: ką reiškia krikščioniškoji nuostata „Mylėk savo artimą kaip save patį“; I. Kanto kategorinio imperatyvo formuluotė „Kitas žmogus negali būti priemonė, o visada tikslas“; E. Levino santykis su Kitu kaip ats
Mokinys susipažįsta ir gali nurodyti antikos, Viduramžių, Naujųjų laikų ir XX a. epochos Vakarų mąstytojus, kurie svarstė žmogaus socialinės prigimties, moralinės pareigos, tolerancijos, žmogaus teisių ir teisingumo, visuomenės socialinių vaidmenų klausim
Mokinys gali paaiškinti, kad žmonių bendruomenės tarpusavio santykius nustato etikos ir teisės normos, kuo jos skiriasi ir kaip yra susijusios (pavyzdžiui, moraliniai pareigos, tolerancijos, pagarbos principai ir įstatymai).
Mokinys paaiškina, kaip gali būti pagrįstos visuomenės normos – autoritetu (asmenų, tradicijų, įstatymų, šventųjų tekstų) arba diskursu (filosofinių idėjų sklaida, politiniais debatais, demokratinių sprendimų priėmimu).
Mokinys reflektuoja savo santykius su kitais ir atsakomybę remdamasis filosofų pagrįstais etikos principais, pavyzdžiui: I. Kanto kategorinio imperatyvo formuluote „Elkis taip, kad tavo poelgio maksima galėtų tapti visuotiniu dėsniu“.
Mokinys supranta, kaip rašyti esė ir teksto interpretaciją, gali nurodyti skirtumą tarp filosofinės (egzistencinio požiūrio) ir literatūrinės, meninės (žanrų, stilių požiūrio) interpretacijos bei mokslinio pažinimo (empirinio tyrimo dalykinio teksto).
Mąstydamas apie gyvenimo prasmę, geba nurodyti įvairius gyvenimo įprasminimo tikslus (materialistiniai, hedonistiniai, humanistiniai – asmens tobulėjimo, etiniai, kultūriniai, religiniai) ir įvertinti konkrečias vertybes pagal šiuos tikslų prasmingumo lyg
---------------------ETIKA IR KINAS--------------------------------------------------
1.1.2. Suprasti, kad kino menas – tai ne realybės atspindys, o jos perkūrimas, todėl kino kūriniai interpretuojami per asmenines įžvalgas arba remiantis semiotika ir kitomis vaizdo atkodavimo technologijomis. Kiekvienos vaizdo priemonės, nesvarbu, kokiam
1.1.3. Suprasti, kad kino estetika yra stiprus žmogaus taurinimo instrumentas, bet sykiu gali būti panaudota ir destruktyviems tikslams.
1.2.2. Žinoti žodinės ir nežodinės kalbos reikšmę bendravimui ir tų kalbų ribas.
1.5.1. Žinoti mąstytojų, svarsčiusių gyvenimo prasmės klausimus, įžvalgas.
1.5.2. Žinoti kino klasikos, populiariojo kino, skirto gyvenimo prasmės problemoms, pavyzdžių ir dokumentikos apie iškilias asmenybes pavyzdžių.
2.1.1. Suprasti, kuo draugystė skiriasi nuo meilės ir kuo jos panašios.
2.1.2. Žinoti žymiausių mąstytojų teorijas apie jas.
2.3.1. Žinoti, iš kur kyla, kaip reiškiasi ir kur link veda pavydas ir neapykanta, suprasti jų padarinius.
3.1.1. Išmanyti, kuo grindžiama šeimos būtis, kokie yra šiuolaikinės šeimos modeliai ir kaip tėvų ir vaikų santykiai interpretuojami kino mene.
3.2.1. Žinoti filosofijos klasikų ir šiuolaikinių filosofų požiūrį į laisvę, suprasti „laisvę nuo ko“ ir „laisvę kam“, politinę laisvę ir egzistencinę laisvę, suprasti laisva valia pasirenkamos pareigos reikšmę.
3.5. Svarstyti išminties vietą šiuolaikinėje visuomenėje.
4.3.1. Suprasti, kaip šiuolaikiniai technologijų laimėjimai keičia žemės kraštovaizdį, augmeniją ir gyvūniją ir kokie padariniai yra prognozuojami.
4.3.2. Žinoti pasaulio kataklizmų, priklausančių nuo žmogaus invazijos, sukeliamas problemas remiantis ekologinės etikos teoretikais.
---------------------ŠEIMOS ETIKA--------------------------------------------
1.1.1. Suprasti šeimos etiką psichologijos, sociologijos, istorijos, etnologijos, edukologijos, teisės ir kitų žmogaus ir visuomenės mokslų kontekste.
2.1.2. Mokėti apibūdinti įvairias šeimos formas. Žinoti, kas yra branduolio tipo, išplėstinė ir nepilna šeima.
2.4.1. Žinoti įvairiose kultūrose egzistuojančias santuokos formas (monogamiją, poligamiją, poliandriją, poliginiją).
2.5.1. Nusakyti, kokie gali būti santuokos motyvai.
2.5.2. Paaiškinti, kaip supranta posakius: „santuoka iš meilės“ ir „santuoka iš išskaičiavimo“.
3.1.1. Žinoti meilės formas ir įvairius jos raiškos būdus įvairiose epochose.
3.1.2. Žinoti postmodernių teoretikų (Z. Bauman, A. Giddens ir kt.) požiūrius į meilę, intymumą, geismą.
3.2.3. Paaiškinti, kodėl meilės formos tampa vis įvairesnės ir prieštaringesnės.
3.3.1. Apibūdinti romantiškosios ir brandžiosios meilės komponentus: emocingumą, erotiškumą, nekasdieniškumą, partnerio idealizavimą, susiliejimą su partneriu / atsakomybę, rūpinimąsi, pagalbą, išklausymą, supratimą, įvertinimą, dalijimąsi patirtimi, auto
3.3.2. Paaiškinti romantiškosios ir brandžiosios meilės reikšmę šeimoje.
4.1.1. Palyginti įvairių autorių išskiriamas pagrindines šeimos funkcijas.
4.2.1. Suprasti šeimos kaip pagrindinio socializacijos instituto reikšmę.
4.6. Analizuoti šeimos nefunkcionavimo priežastis ir pasekmes.
5.1.1. Suprasti šeimos institucijos kaitą globalizacijos kontekste. Paaiškinti kultūrinių, socialinių, ekonominių ir kt. veiksnių įtaką šeimai.
5.2.1. Paaiškinti priežastis, nulemiančias santuokų mažėjimą, neregistruotų santuokų plitimą.
5.2.2. Apibūdinti, kas yra kohabitacija.
5.3.1. Suprasti skyrybų pasekmes buvusiems sutuoktiniams ir jų vaikams.
5.5.1. Suprasti ir įvertinti migracijos padarinius partnerystei ir vaikams.
---------------------PROFESINĖ ETIKA (ETIKETAS)-------------------------------------
2.4.1. Žinoti, kad civilizuotas elgesys dalykinėje aplinkoje – tai geros manieros. Dalykinio etiketo reikalavimai drausmina, optimizuoja dalykinį bendravimą, sukuria jam palankų psichologinį klimatą, padeda žmonių santykiams tapti paprastesniems.
2.4.2. Paaiškinti, kas yra dalykinis etiketas. Tai griežtai reglamentuoto dalykinio bendravimo reikalavimai formuojant moderniosios demokratinės visuomenės darbo kultūrą, todėl sutaupo žmonių laiką ir bendraujant eikvojamą dvasinę energiją, poelgiams sute
2.4.3. Paaiškinti, kas yra prideramas elgesys. Tai vienas iš darbuotojų atitikties socialiniam ir profesiniam statusui vertinimo kriterijų.
4.3.1. Suvokti, kad garbingas profesionalas – autoritetas savo šeimos nariams ir draugams. Etiška profesinė veikla leidžia ne tik patiems pajusti savo gyvenimo prasmingumą, bet ir pelnyti aplinkinių pagarbą ir pripažinimą.
=============================================================================================
1.1.1. Atarti įvairius požiūrius į vyrą ir į moterį ir paaiškinti biblinę sampratą.
1.1.2. Apibūdinti lytiškumą kaip Dievo dovaną, aptarti jo paskirtį.
1.2.1. Apibūdinti, kas yra abortas, eutanazija, savižudybė, ir pasiūlyti pagalbos būdus.
1.2.2. Paaiškinti, kodėl Bažnyčia rūpinasi gyvybės išsaugojimu.
1.3.1. Paaiškinti mūsų laisvės ir atsakomybės ryšį, pateikti pavyzdžių.
1.3.2. Apibūdinti sąžinės vaidmenį laisvai pasirenkant.
1.6.1. Apibūdinti globalios kultūros ir visuomenės iššūkius.
1.6.2. Paaiškinti, kaip Bažnyčia siūlo nebūti abejingiems globalizacijos ir vartotojiškumo problemoms.
2.2.1. Paaiškinti lyčių skirtingumą kaip gėrį ir nurodyti galimas grėsmes.
2.2.1. Lyginti individo ir asmens sampratas krikščioniškuoju požiūriu, analizuoti priežastis, kodėl žmogus yra paverčiamas priemone.
2.2.2. Aptarti lytiškumo sampratą Šventajame Rašte ir Bažnyčios mokyme.
2.2.2. Suvokti savo tapatumą, savastį, lytiškumą, kiekvieno asmens teises, laisvę bei vertę; paaiškinti, kuo krikščionybė tai grindžia.
2.3.1. Apibūdinti save kaip šeimos narį ir pasidalyti mintimis, kaip šeimoje keičiamasi vertybėmis.
2.3.1. Apibūdinti šeimos paskirtį ir vertę.
2.3.2. Apibūdinti vyro ir moters skirtumus, parodyti abiejų vertingumą.
2.3.2. Paaiškinti, kodėl ir kaip Bažnyčia pasisako už šeimą ir gyvybę.
2.4.2. Aptarti šeimai gresiančius socialinių reiškinių pavojus.
4.3.2. Paaiškinti Santuokos sakramento svarbą.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
2.4.3. Tikėjimo požiūriu vertinti individualizmo, pragmatizmo, reliatyvizmo, konkurencinės kovos teorijas ir praktikas.
3. Vertinti bažnytinio meno grožį ir didingumą.
3.1.2. Išsamiai susipažinti su Bažnyčios mokymu apie visuotinį pašaukimą mylėti, šventėti, tarnauti, pašaukimus šeimai, viengungystei, religinei tarnystei.
3.2.2. Susipažinti su Bažnyčios mokymu apie asmenį – Dievo paveikslą ir panašumą – ir jį analizuoti.
4.1.6. Gerinti supratimą apie agapės (caritas) meilę, pateikti jos apraiškų savo aplinkoje pavyzdžių.
4.2.1. Aptarti galimybes atsiliepti į savo pašaukimą renkantis profesiją.
4.2.2. Paaiškinti pašaukimus kunigystei, pašvęstajam gyvenimui ir šeimai. Pateikti pavyzdžių iš Biblijos.
4.3. Aptariamas įvairių stilių bažnytinis menas, ieškoma panašumų ir skirtumų.
4.3. Lyginti savo ir kitų bažnyčių architektūrą, dailės specifiką, bažnytinę muziką.
4.3.1. Skirti bažnytinio meno epochas, stilius, formas.
4.5.2. Paaiškinti, kaip Dievas veikia sakramentuose
5.1.2. Susipažinti su pasakojimais apie tikėjimo sunkumus šventųjų gyvenime, aptarti jų priežastis ir teigiamas pasekmes.
5.2.2. Aptarti pašaukimo gyvenimui, meilei, tarnystei svarbą.
5.3.2. Paaiškinti pašaukimą šventumui.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
1.4.3. Paaiškinti žemiškojo ir amžinojo gyvenimo sąvokas religijose.
2.1.1. Aptarti šeimos modelius ir religijų nuostatas šeimos atžvilgiu.
2.1.2. Paaiškinti religinių bendruomenių kilmę, etinius principus.
2.2.2. Pristatyti religijų socialinio teisingumo principus.
2.4.1. Paaiškinti Dievo ir žmogaus santykį ir raiškos būdus Rytų religijose.
3.1.1. Apibūdinti apreikštųjų religijų mokymą.
3.1.2. Paaiškinti islamo, judaizmo, krikščionybės Dievo sampratą.
3.2.1. Aptarti monoteistinių religijų šventraščius, jų kilmę, sandarą.
3.2.2. Paaiškinti šventraščių reikšmę įvairiose religijose.
3.3.1. Aptarti žmogaus nuopuolio ir Dievo gelbėjimo kelią monoteistinėse religijose.
3.3.2. Paaiškinti pranašų paskirtį religijose.
3.4.1. Aptarti pagrindinę Kristaus žinią Naujajame Testamente.
3.4.2. Paaiškinti, kas yra Jėzus didžiosiose pasaulio religijose.
4.1.1. Apibūdinti visuomenės narių santykius su savo ir kitomis religijomis.
4.1.2. Paaiškinti daugiakultūrės visuomenės pranašumus ir pavojus.
4.3.1. Aptarti kultūros ir religijų puoselėjamas vertybes.
4.3.2. Apibūdinti asmens vaidmenį visuomenėje ir Bažnyčioje.
4.4.1. Aptarti įvairias krikščionių bendruomenes.
4.4.2. Paaiškinti ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo svarbą globaliame pasaulyje.
2.5.1. Žinoti įvairias Dievo sampratas. Paaiškinti, kas yra teizmas, politeizmas, monoteizmas, deizmas, panteizmas.
4.3.1. Paaiškinti sąvokas ekumenizmas ir religijų dialogas.
4.3.2. Apibūdinti, kaip Katalikų bažnyčia siekia santarvės su kitomis religijomis.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
1.1.1. Pristatyti, kaip atsirado Biblija.
1.1.2. Paaiškinti Šventojo Rašto struktūrą.
1.2.1. Paaiškinti Šventojo Rašto įvykių laiko juostą.
3.1.1. Apibūdinti Šventojo Rašto pobūdį, sudėtį ir ypatingumą.
1.2.2. Apibūdinti biblinius Dievo įvaizdžius.
1.3.1. Išvardyti, kokiomis kalbomis yra užrašytas Šventasis Raštas.
1.3.2. Pristatyti literatūrinius Biblijos žanrus.
1.4.1. Paaiškinti, kaip skaitomas Šventasis Raštas.
2.2.1. Apibūdinti Abraomo kelionės etapus.
2.3.1. Aptarti Dievo tautos išėjimą iš Egipto vergijos.
2.4.1. Paaiškinti, kas yra pranašai ir kaip juos priėmė žmonės.
2.4.2. Pristatyti šiuolaikinių pranašų veikimo būdus.
5.1.3. Aptarti sinkretinio tikėjimo nepriimtinumą
3.1.2. Paaiškinti, kaip atsirado evangelijos ir kokia yra jų paskirtis.
3.3.2. Paaiškinti, kas yra evangelijų palyginimas.
4.1. Parašyti laišką dabartinėms religinėms bendruomenėms.
4.1.1. Apibūdinti apaštalo Pauliaus gyvenimo kelią.
4.1.2. Pristatyti kelis Pauliaus laiškus Bažnyčioms.
4.3.2. Paaiškinti, kas yra Apreiškimas.
4.4.2. Pristatyti Šventojo Rašto skaitymo būdus.
5.2.1. Apibūdinti mūsų vardų prasmingumą, ryšį su Dievo kvietimu.
Rodyti:
Visi rezultatai (0)
Demonstracijos (0)
Žinynas (0)
Kritinio mąstymo užduotis (0)
Kūrybinio mąstymo užduotis (0)
Papildomi skaitiniai (0)
