Mokyklinė esė – tai poleminis samprotavimas pagal duotą tekstą ir su juo pateikiamą užduotį. Poleminis samprotavimas – tai samprotavimas klausimu, į kurį negali būti vienareikšmio atsakymo arba kurį galima vertinti skirtingais požiūriais. Mokyklinei esė keliami reikalavimai: tekstas samprotaujamojo tipo; savo nuomonės reiškimas ir jos argumentavimas; oponentų nuomonių (jei yra) argumentuota analizė ir kritika; kritinio mąstymo parodymas; aiški pastraipų struktūra, logiški ryšiai tarp pastraipų ir tarp sakinių pastraipose; įvairus ir taisyklingas lietuvių kalbos gramatinės sistemos realizavimas; rašybos ir skyrybos normų laikymasis; turtingas žodynas; esė apimtis – 1,5–2 A4.
Monarchija – valstybės valdymo forma, kai aukščiausioji valdžia bent formaliai priklauso vienam asmeniui – monarchui: karaliui, kunigaikščiui, sultonui, imperatoriui, radžai, emyrui, chanui, carui ir pan. Monarchas teisę valdyti įgyja paveldėjimo keliu arba iškovojęs valdžią, abiem atvejais iki gyvos galvos.
Skiriami du monarchijos tipai: absoliutinė ir konstitucinė.
Absoliutinėje monarchijoje monarchas savo rankose yra sutelkęs ir įstatymų leidimo, ir vykdomąją valdžią. Absoliutus monarchas nėra niekam atskaitingas ir savo nuožiūra formuoja valstybės vyriausybę, nustato politikos turinį. Jam mirus sostas atitenka įpėdiniui. Šiandien absoliutizmas įsitvirtinęs Saudo Arabijos Karalystėje (karalius), Brunėjuje (sultonas), Katare (šeichas), Omane (sultonas), Bahreino Karalystėje (karalius) ir kt.
Konstitucinėje monarchijoje monarchas atlieka tik reprezentacines valstybės vadovo funkcijas (jo valdžią riboja atstovaujamasis organas – parlamentas). Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso demokratiniu būdu išrinktam parlamentui, o vykdomoji – jam atskaitingai vyriausybei. Valstybės vadovas paprastai yra karališkosios šeimos galva; sostą paveldi įpėdinis. Šiandien konstitucinė monarchija yra įsitvirtinusi Didžiojoje Britanijoje (karalienė), Ispanijos Karalystėje (karalienė), Norvegijos Karalystėje (karalius), Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje (didysis hercogas) ir kt.
(Letukienė N., Gineika J., Istorija. Kurso santrauka istorijos egzaminui. Vilnius: Alma littera, 2011. P. 499)
Monizmas (gr. monos – vienas, vienintelis), tai filosofinė ir religinė pažiūra, pagal kurią pasaulis savo prigimtimi yra vienalytis, tai yra jo pagrindą sudaro tik materialus arba tik dvasinis pradas (materija arba dvasia). (Religijotyros žinynas / sud. R. Petraitis. Vilnius: Mintis, 1991)
Monogamija – santuokos ir šeimos forma, kai vienas asmuo turi tik vieną santuokinį partnerį; sudaroma tarp skirtingų lyčių.